Mero atlyginimas padidėjo dvigubai, pensininkams pridėjo tik po 3 eurus!

Nuo 2014 metų pradžios Šilutės mero atlyginimas didėjo keletą kartą, kol pasiekė tokias aukštumas, kai jis jau gali sakyti: „Nusipelnėme gyventi geriau“. 2014-ųjų I ketvirtį priskaičiuoto mėnesinio atlyginimo su priedais ir priemokomis dydis buvo 4 505 litai, II ketvirtį padidėjo iki 5 150 litų, III ir IV ketvirtį kas mėnesį buvo mokama jau po 5 292 litus. 2015-jų pradžioje, litus perskaičiavus į eurus, mero atlyginimas – 1 535 eurai. Tokio dydžio pinigai merui buvo mokami iki metų vidurio. III ketvirtį mero atlyginimas šoktelėjo iki 2 630 eurų.

Tai 7,5 karto daugiau nei šiuo metu yra nustatytas minimalus darbo užmokestis (350 eurų).

Dabartinis mero atlyginimo dydis (2 630 eurų) perskaičiavus į litus būtų 9 080 Lt, o tai dvigubai daugiau nei 2014 metų pradžioje (4 505 Lt).

Kai kam didelis atlyginimas... vis dar mažas

Mero atlyginimas jau prilygsta Seimo nario pareiginei algai! Nuo 2015 metų vidutinis parlamentaro darbo užmokestis (be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) – 2 531 euras. Kai minimalus darbo užmokestis šalyje siekia 350 eurų, vieną Seimo nario pareiginę algą sudaro 7 minimalūs atlyginimai (Šilutės r. savivaldybės mero daugiau – 7,5 minimalūs darbo užmokesčiai).

LR Seimo nariai nė iš tolo negali pasigirti, kad gauna vienus didesnių atlyginimų Europoje. O gal jiems jau gėda prieš liaudį dar labiau pasikelti savo atlyginimus? Nes ir minimalus darbo užmokestis mūsų šalyje niekaip neartėja prie Europos vidurkio. Suomijos parlamento nario mėnesio atlyginimas – 6 380 eurų, bet jei politikas išdirba parlamente daugiau nei 12 metų, jo atlyginimas gali pakilti iki 6 858 eurų. Įdomu ir tai, kad Suomijoje parlamentarai gali nemokamai naudotis viešojo transporto paslaugomis. Mūsų Seimo nariai troleibusais ir taksi, atrodo, nevažinėja – sugadintų savo prestižą...

Bet juk vidutinis mėnesio atlyginimas 2015-aisiais turtingoje Suomijoje buvo 2 300 eurų, minimalaus atlyginimo riba šalyje nenustatyta. Tad suomiai politikai tikrai nepiktnaudžiauja savo atlyginimais.

Danijos parlamentaro mėnesinis atlyginimas siekia maždaug 6 982 eurus, bet užtat ten  vidutinis darbo užmokestis irgi didelis - 2 307 eurai.

Negali mūsų parlamentarai lygiuotis net į artimesnius kaimynus. Estijoje parlamentaro atlyginimas prasideda nuo 3 444 eurų. Minimalus darbo užmokestis Estijoje - 390 eurų.

Nemažo rezonanso pastaruoju metu Lietuvoje susilaukė mokytojų, prašančių didesnių atlyginimų, streikai. Matyt, jie irgi nori uždirbti tiek, kiek ir jų kolegos turtingesnėse užsienio šalyse?

Ar iš tikrųjų mokytojai tiek jau mažai uždirba, kad eina į gatves piketuoti, mitinguoti? Pasirodo, kad paprastų žmonių akimis žiūrint jiems nėra taip jau blogai. Štai viena mokytoja „Šilokarčemai“ pasakojo, jog dirba aštuonias savaitines valandas. Tai – tik viena darbo diena per savaitę. O už tai kas mėnesį gauna (į rankas) po 250 eurų. Dar jai priklauso du ar trys mėnesiai gerai apmokamų kasmetinių atostogų. Ir tai mažai – reikia streikuoti...

Meras pamelavo ar susipainiojo įstatymuose?

Tad, ar normalu, kad per dvejus metus Šilutės mero atlyginimas padidėjo net du kartus? Tokį klausimą pateikėme dabartiniam Šilutės rajono savivaldybės merui Vytautui Laurinaičiui. Ar tai normalu, ar ne, meras neatsakė. Tik pareiškė: „Klauskite Prezidentės Dalios Grybauskaitės, kodėl ji praėjusių metų balandžio mėnesį pasirašė tokį įstatymą“.

V. Laurinaičio teigimu, Vietos savivaldos įstatyme buvo padarytos pataisos dėl mero atlyginimo dydžio pasikeitus rinkimų tvarkai - tiesiogiai išrinktiems merams. Patikrinome ir įsitikinome, kad to įstatymo 19 straipsnio „Meras, mero pavaduotojas“ naujoje redakcijoje apie tai nė žodžio neparašyta. Yra tik toks 11 punktas: „Mero ir mero pavaduotojo darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina savivaldybės taryba“. Toks pat punktas buvo ir senojoje 19 straipsnio redakcijoje, tik jis ten įvardintas ne 11-uoju, o 9-uoju numeriu.

Paaiškėjo, kad meras nurodė ne tą įstatymą. Jis turėjo paminėti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, kuriam praėjusių metų balandžio 21 dieną Seimas skubos tvarka priėmė įstatymo pataisas didinti merų bei jų pavaduotojų atlyginimus.

Lietuvos savivaldybių asociacija jau tuomet verkšleno, kad merų atlyginimai nesikeitė net dešimt metų.

Ir taip iki 100 tūkst. gyventojų turinčių savivaldybių merams pareiginės algos koeficientas buvo padidintas iki 18 (iki tol jis buvo 10,5), tad mero pareiginė alga jau siekia 2,3 tūkst. eurų.

Merų atlyginimų didinimo iniciatoriai parlamentarai teigė, kad dabartinis Lietuvos merų ir vicemerų darbo užmokestis buvo neadekvatus jų vykdomoms funkcijoms ir gerokai mažesnis, palyginti su kitų šalies politikų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčiu. Nepaisant didėjančių darbų apimties ir atsakomybės, savivaldybių vadovų pareiginės algos koeficientas nebuvo peržiūrėtas nuo 2004 metų. Tuo metu kitų šalies valstybės politikų atlyginimai didėjo.

Panašu, kad Seimo nariai  - nešykštūs politikai... Patys gaudami solidžius atlyginimus ėmė ir padidino juos mažesniems už save politikams – merams ir vicemerams. Deja, Seimo nariai niekaip nesugalvoja kitokių įstatymų pakeitimų, kaip, pavyzdžiui, padidinti senatvės pensijas ar atstatyti per krizę sumažintus mokytojų atlyginimus.

Įdomu tai, kad pastaraisiais metais nuolat didėjo ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atlyginimas. Jei iki 2014-ųjų vidurio šis atlyginimas (neatskaičius mokesčių) buvo 5 872 litai, tai vėliau jis pakilo iki 6 421 lito. 2015 metų viduryje jis nuo 1 862 eurų dar kartą padidintas – šį kartą iki 2 329 eurų.

Taupyti – negali ar nesugeba?

Kai taip keliami įvairių politikų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčiai, nenuostabu, kad ir mokinio krepšeliui, apie kurį dabar garsiai prabilo įvairūs Šilutės krašto politikai, lėšų nebeužtenka. Bet ar gali tų pinigėlių užtekti, kai niekur nesistengiama taupyti?

Štai Savivaldybės tarybos narys Raimundas Ambrozaitis neseniai, svarstant šių metų Savivaldybės biudžetą, priekaištavo rajoną valdantiesiems: „Sumažėjo gyventojų ir mokinių, o tuo pačiu ir Savivaldybės tarybos narių skaičius. Bet Šilutės rajono valdančioji dauguma vietoj to, kad atitinkamai mažintų valdymui skirtas biudžeto lėšas, jas tik didina. Savivaldybės tarybos išlaikymui nuo 88 tūkst. eurų didinama iki 111 tūkst. eurų, mero institucijai išlaikyti pernai buvo skirta 76 tūkst., šiemet – 92 tūkst. eurų, Savivaldybės administracijai išlaidos padidėja nuo 1,7 mln. iki beveik 2 mln. eurų. Mažėjant mokinių skaičiui bei realiai mažėjant mokytojų atlyginimams didinamos lėšos Švietimo skyriaus išlaikymui nuo 97 tūkst. iki 114 tūkst. eurų“.

Meras V. Laurinaitis R. Ambrozaičiui replikavo: „Kai jūs buvote Savivaldybės administracijos direktoriumi, tai Savivaldybės skolos tik didėjo“.

Dabar skolos mažinamos, bet ar nebūtų jas galima mažinti dar sparčiau?

Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis paaiškino, jog daugiau kaip 100 tūkst. eurų didėja Savivaldybės administracijos atlyginimai todėl, kad Savivaldybės administracijoje dirba daugiau nei 300 žmonių. Tikriausiai, S. Šeputis norėjo pasakyti, jog daug tarnautojų dirba Savivaldybėje... Nesunku suskaičiuoti - kiekvienam iš jų teks po papildomus 333 eurus per metus.

Pensininkų ašarų politikai nemato...

O kai visoje valstybėje taip „taupoma“, nenuostabu, kad pensininkams nebelieka nieko kito – tik verkti...

Šilutiškė pensininkė Ana „Šilokarčemos“ korespondentui apie valdžią kalbėjo tikrai negražiai, tikriausiai todėl ji ir nenorėjo pasisakyti savo pavardės. „Atrodo, tris eurus nuo šių metų pradžios pridėjo, - piktinosi garbaus amžiau moteris. – Ką galima už tuos tris eurus nupirkti? Tik duonos kepalą? O Seimo nariai ima tūkstančius... Nereikia erzinti žmonių. Užkniso jau toks gyvenimas – dabar tik į Barzdūnus (ten – Šilutės kapinės, - aut. pastaba) beliko keliauti. Ir ten niekas nepriims be pinigų“.

Beje, „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriaus Šilutės poskyrio vedėja Ramutė Bielskienė, praėjusį penktadienį „Šilokarčemos“ paklausta, kiek iš tikrųjų padidėjo bazinės senatvės pensijos dydis, iš karto nesugebėjo atsakyti į tokį paprastą klausimą. Paprašė atsiųsti klausimą raštu, o atsakymą į jį atsiuntė tik po puspenktos valandos - nuo š. m. sausio 1 dienos bazinės pensijos dydis nuo 108 padidėjo iki 112 eurų.

Kita šilutiškė, net 38 metų darbą stažą turinti ir vos 200 eurų dydžio pensiją gaunanti Janina Michailova pasakojo visą gyvenimą dirbusi auklyte vaikų darželyje. Ten atlyginimai nebuvo dideli. „Tuo metu, kai reikėjo išeiti į pensiją, Lietuvoje buvo bevertės „vagnorkės“, todėl jau tada man pasakė, kad didesnės pensijos galiu ir nesitikėti, - vos ne su ašaromis akyse kalbėjo moteris. – Tebeturiu kolektyvinį sodą, todėl dabar Šilutės turguje moliūgus, morkas, burokėlius vis pardavinėju, kad galėčiau duonos, dešros nusipirkti. Juk pensijos vos užtenka komunaliniams mokesčiams susimokėti, vaistams nusipirkti“.

Šilutiškė Jadvyga Beinorienė irgi triūsia kolektyviniame sode, ir vargsta ne iš gero gyvenimo. „Nepajaučiau, ar padidėjo mano pensija, kaip gavau, taip ir teberandu sąskaitoje apie 200 eurų, - kalbėjo Jadvyga. – Dabar už vieną eurą galima nupirkti kaip už vieną litą. Vaistai žymiai pabrango, nebelieka maistui. Tikrai nėra lengva. Visokias uogas, gėlytes ir jų sėklas, daugiametes žoleles turguje parduodu. Galvojate, kad iš gero gyvenimo pensininkai turguje stovi? Būna, kad nė vieno euro turguje neuždirbu, nes tą dieną žmonės atlyginimų ar pensijų dar nebūna gavę ir neturi pinigų. O už vietą turgavietėje tai juk iš anksto reikia sumokėti ir niekas neklausia, kaip tau sekasi... Anksčiau litų pragyvenimui tai dar užtekdavo, o dabar eurų – jau nebe...“.

Vakarais Jadvyga, kaip kiti jos bendraamžiai, rečiau žiūri televizorių, o kuria visokias grožybes – įvairiais meno kūrinėliais išpuošia aplinką prie savo namelio kolektyviniame sode, vieną kitą savos kūrybos paveikslėlį ar sausų gėlių kompoziciją padovanoja giminaičiams, o kai nebeturės jėgų triūsti sode, ims pardavinėti tai, ką per ne vienerius metus padarė, ir turės už ką nusipirkti duonos ar vaistų, kurie dabar yra labai brangūs...

...Statistikos departamento duomenimis, „2015 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2015 m. trečiuoju ketvirčiu, vidutinis darbuotojų skaičius valstybės sektoriuje padidėjo 0,7 tūkst., o privačiajame sektoriuje sumažėjo 10 tūkst.“.

Šalies gyventojų skaičius dėl emigracijos kasmet mažėja. Tad, ar politikai, vadovaudamiesi tokia „sveika“ logika, sugebės kada nors padidinti pensijas ar minimalius atlyginimus nors iki Europos Sąjungos šalių vidurkio?