Pamaryje kritusi gulbė kelia nerimą

Greta kritusios gulbės plaukiojo dešimtys jos gentainių. Pamario dangumi kartkartėmis praskrenda ir laukinių žąsų virtinės.

Prasidedant laukinių paukščių migracijai – pavasariniam grįžimui į namus iš šiltųjų kraštų – aktualesnė tampa paukščių gripo problema. Nors Lietuvoje paukščių gripo atvejų nėra užfiksuota, tačiau egzistuoja nemenka galimybė, kad grįždami ar praskrisdami per Lietuvą migruojantys paukščiai užneš paukščių gripo užkratą iš kitų šalių.

Šiuo metu didelių nuostolių dėl paukščių gripo, pavyzdžiui, patiria prancūzai. Dalies Lietuvos paukščių migracijos keliai driekiasi per šią šalį. Pastaraisiais metais paukščių gripo atvejų užfiksuota ir Vokietijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Izraelyje ir Bulgarijoje.

Bus tiriama gaišena

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai naujienų portalui 15min sakė, kad nėra daug tikimybės, jog gulbė Šilutės pakraštyje galėjo nugaišti dėl paukščių gripo, nes šiltuose kraštuose žiemojančios gulbės į Lietuvą dar negrįžo. Užlietose pamario pievose šiuo metu greičiausiai plaukioja Lietuvoje žiemoję paukščiai. Nepaisant to, specialistai ištirs gaišeną, kad būtų tikri, jog paukščio mirtį sukėlė ne pavojingas virusas.

Nustačius paukščių gripo atvejį tektų imtis griežtų priemonių. Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui į kitas paukščių laikymo vietas (ūkius), 3 km spinduliu būtų paskerdžiami ir vėliau saugiai sunaikinami ne tik sergantys paukščiai, bet ir visi kiti ligos židinyje esantys paukščiai. 10 km spinduliu būtų paskelbiama stebėjimo zona, kurioje ribojamas paukščių vežimas, žmonių judėjimas, statomi dezinfekciniai barjerai.

Vandens paukščiai – natūralūs viruso nešiotojai

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Patys pavojingiausi yra paukščių gripo labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai. Šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia H5N1 paukščių gripo virusas.

Paprastai, migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo viruso nešiotojai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui. Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių, aiškinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atmintinėje.

Paukščių gripas neplinta oru. Ligą platina paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Naminiai paukščiai gali užsikrėsti patekę į užkrėstą aplinką. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Pavyzdžiui, užkrėstose išmatose virusas aptinkamas 44–105 dienas, tačiau tai priklauso nuo aplinkos sąlygų.

Didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę.

Radus kritusį paukštį būtina pranešti veterinarijos specialistams

Žmonės mirtinai pavojingu paukščių gripu gali užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuodami su gyvais ar kritusiais sergančiais paukščiais. Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis. Įrodymų, kad žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti paukščių gripu, nėra.

Radus nugaišusį laukinį vandens paukštį, jo reikėtų neliesti ir apie tai derėtų pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Pastebėjus laukinių ar naminių paukščių gaišimus ar paminėtus požymius, reiktų nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8 800 40 403.