Pamaryje nugaišusi gulbė – paukščių gripo pranašas?

Rastas paukštis bus ištirtas

Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas – valstybinis veterinarijos inspektorius Vytautas Jasaitis teigė, kad apie nugaišusį paukštį juos pasiekė informacija trečiadienį popiet. Tuomet tarnybos atstovai išvyko gulbės ieškoti. Vilkėdami specialias bioapsaugos priemones, netoli nuotekų valymų įrenginių esančiose užliejamose pievose rastą sparnuotį išėmė iš vandens. Specialistai ištirs gaišeną, kad būtų tikri, jog paukščio mirtį sukėlė ne pavojingas virusas. Tai bus padaryta Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos instituto departamente.

Šalia negyvos gulbės plaukiojo būrys gentainių. V. Jasaitis tikino, jog patikrinta nemaža teritorija ir daugiau nugaišusių paukščių nebuvo rasta. Šiais metais tai pirmasis  atvejis, kuomet aptiktas nugaišęs sparnuotis. Praėjusiais metais tokių radinių nebuvo. 2014-aisiais rasta negyva antis. Po atliktų tyrimų paaiškėjo, jog ji nebuvo užsikrėtusi paukščių gripu.

Aktualesnė paukščių gripo problema tampa tuomet, kai pavasarį prasideda paukščių migracija ir iš šiltųjų kraštų paukščiai grįžta į namus. Lietuvoje paukščių gripo atvejų nėra nustatyta. Pasak V. Jasaičio, yra tikimybė, jog grįždami paukščiai gali pargabenti virusą iš kitų šalių ir jį išplatinti pamario kraštuose.

VMVT informuoja, jog paukščių gripas - greitai plintanti pavojinga užkrečiamoji paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Patys pavojingiausi yra paukščių gripo labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai. Šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia H5N1 paukščių gripo virusas. Paprastai, migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo viruso nešiotojai. Naminiai paukščiai yra ypač imlūs paukščių gripo virusui. Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.

Vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo

Paukščių gripas neplinta oru. Ligą platina paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Naminiai paukščiai gali užsikrėsti patekę į užkrėstą aplinką. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Pavyzdžiui, užkrėstose išmatose virusas aptinkamas 44-105 dienas, tačiau tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę

VMVT atsakinga už visų nacionalinių priemonių, susijusių su paukščių gripu, koordinavimą. Ji bendradarbiauja su kitomis valstybės institucijomis, yra pajėgi greitai taikyti skubios veiklos priemones. Visos kompetentingos tarnybos turi parengusios skubių veiksmų planus, jeigu būtų nustatytas paukščių gripas mūsų valstybėje. Oficialiai nustačius paukščių gripą ir siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui į kitas paukščių laikymo vietas (ūkius), 3 km spinduliu būtų paskerdžiami ir vėliau saugiai sunaikinami ne tik sergantys paukščiai, bet ir visi kiti ligos židinyje esantys paukščiai. 10 km spinduliu būtų paskelbiama stebėjimo zona, kurioje ribojamas paukščių vežimas, žmonių judėjimas, statomi dezinfekciniai barjerai.
Paukščius galima vakcinuoti nuo paukščių gripo, tačiau vakcina neapsaugo nuo užsikrėtimo skirtingais paukščių gripo viruso potipiais, o sustabdo viruso dauginimąsi ir plitimą. Mokslininkai šiuo metu sukūrė paukščių vakciną nuo H5N1 viruso. ES nedraudžia vakcinuoti paukščius nuo paukščio gripo. Kai kurios ES valstybės, esant reikalui, yra pasirengusios vakcinuoti egzotinius ir zoologijos soduose laikomus paukščius.

Žmonės gali užsikrėsti

VMVT duomenimis, žmonės gali užsikrėsti tik tiesiogiai kontaktuodami su gyvais ar kritusiais sergančiais paukščiais. Nerekomenduojama liesti rastų kritusių arba leisgyvių laukinių paukščių, taip pat nepatartina iš rankų lesinti laukinius paukščius. Jeigu tenka liesti ar laikyti rankose laukinius paukščius, reikia laikytis elementarios higienos.

Virusas išlieka ir užsikrėtusių paukščių išmatose, užkrėstame vandenyje, taip pat gali būti įkvėptas su dulkėmis. Įrodymų, kad žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti paukščių gripu, nėra.

Žmonės negali užsikrėsti paukščių gripu valgydami paukštieną.

Paukščių laikytojams rekomenduojama laikyti paukščius uždarose patalpose ir saugoti juos nuo kontakto su laukiniais paukščiais, neleisti lankytis paukščių laikymo vietose pašaliniams asmenims, o paukščių girdymui nenaudoti vandens iš atvirų vandens telkinių.

Būtina laikomus paukščius stebėti, nes minėtu virusu užsikrėtę sparnuočiai būna apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekoordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, barzdelė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje matomi pakraujavimai.

Radus nugaišusį laukinį vandens paukštį, jo reikėtų neliesti ir apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

Pastebėjus laukinių ar naminių paukščių gaišimus ar paminėtus požymius, reikėtų nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8 800 40 403.