Natkiškiečių gydytojas – apie dvi baisias epidemijas

Gydytojas S. Strodomskis teigė Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centro Natkiškių medicinos punkte dirbantis nuo 9 valandos ryto iki tol, kol priima visus pacientus – maždaug iki pusės antros ar iki antros valandos.

Eržvilke (Jurbarko r.) gyvenantis ir ten dirbantis bei Tauragės ligoninėje naktimis budintis gydytojas, paprašytas palyginti, ar Natkiškiuose žmonės yra geresni nei kitur, teigė: „Ligoniai visi yra vienodi, serga tomis pačiomis ligomis, tad visų problemos – tos pačios“.

Dar S. Strodomskis sakė, kad Natkiškių seniūnė Vilyta Sirtautienė yra labai puiki moteriškė, tikrai rūpestinga.

„Aš čia jau dirbu nuo 2006 metų, kai buvo suremontuotos patalpos, ir negaliu pasakyti apie seniūnę ką nors bloga. Neblogai dirba ir seniūnijos socialinės darbuotojos. Man taip atrodo, mano akimis žiūrint. Nes čia yra daug žmonių, kuriems reikia socialinės globos. Senukai, pasiligoję, vaikų neturintys – reikia jais rūpintis. Nemažai yra mėgėjų išgerti, tokių, kaip ir visuose kaimuose. Daugiau yra normaliai dirbančių žmonių, užsidirbančių sau duonelei. Pastebėjau, kad žmonės triūsia pas ūkininkus, jų paklausiu, kaip moka atlyginimus, - atsako, kad normaliai išmoka. Tas dalykas man patinka, bet žinau, kad ne visur taip yra. Darbas man įprastas, kadangi mediku esu jau daugiau nei keturiasdešimt metų“, - pasakojo S. Strodomskis.

Pasidomėjus, kokiomis ligomis natkiškiečiai dažniausiai, pvz., dabar, pavasarį, serga, gydytojas sakė, kad iš sezoninių ligų pirmoje vietoje yra gripas, o po to įvairios jo komplikacijos – plaučių ir gerklės uždegimai, sloga...

„O viena iš dažniausių – tai kraujospūdžio liga, - aiškino S. Strodomskis. – Tikra epidemija. Kraujospūdžio liga serga apie 50 procentų gyventojų, iš jų 50 procentų žino, kad serga, o kiti 50 procentų nežino. 50 procentų iš tų žinančiųjų gydosi, 50 procentų nesigydo. 50-čiai procentų gydymas efektyvus, 50-čiai procentų – neefektyvus. Tokio gydymo priežastys įvairios – netinkamai parinkti vaistai, gydymosi būdas, nes vieni geria vaistus tik tada, kai padidėja kraujospūdis, o kai taip nėra, tada nevartoja vaistų“.

Panaši problema, pasak gydytojo, ir dėl cukrinio diabeto. Pusė gyventojų nežino, kad serga šia liga, o ji labai plinta. Gydytojo teigimu, ši liga plinta dėl per mažo fizinio judėjimo, nes raumenys privalo judėti.

„Nėra aišku, dėl ko atsiranda antro tipo cukrinis diabetas. Tai tokia liga, kai cukraus kraujyje pakanka, maisto medžiagų kraujyje taip pat yra užtektinai, o ląstelės badauja, tų medžiagų neįsisavina. Panašiai kaip kalėjime – kai kaliniui atneša valgyti, bet kameros langelio neatidaro, o lėkštę padeda kitoje langelio pusėje. Kalinys badaus, nors maisto yra. Taip ir čia – ląstelės nepasiima gliukozės ir badauja. Kaip tą langelį atidaryti žmogaus organizme? Buvo daug bandymų – insulino leidimas ir kt. būdai, kurie tik truputį atidaro tą langelį“, - pasakojo Natkiškių medicinos punkte dirbantis gydytojas S. Strodomskis.