Žmones juokinti nustojom – iki kadencijos pabaigos meras Šilutėje liks tas pats

Vienas trumpiausių posėdžių

Septintoji Tarybos kadencija su šiuo neeiliniu Tarybos posėdžiu posėdžiavo 51 kartą. Tai gerokai daugiau nei įprasta, mat būta tiek daug neeilinių Tarybos posėdžių, kurių metu buvo keičiama Šilutės rajono valdžia. O tai daryta jau keturis kartus. Valdžios formavimo posėdžiai yra vieni ilgiausių, nes dėl kiekvienos aukščiausios rajono vadovybės personalijos rengiamas slaptas balsavimas.  

Ir nors prieš šį posėdį Tarybai svarstyti buvo pateiktas tik vienas klausimas, tačiau buvo galima tikėtis, kad „bendru sutarimu“ po mero nuvertimo atsiras naujų sprendimo projektų, kuriais arba bus pavesta kuriam nors iš mero pavaduotojų eiti mero pareigas, arba vėl slapto balsavimo būdu skiriamas naujas meras. Tačiau šį kartą ketinusieji pakeisti merą nepakankamai įvertino savo jėgas ir jau praėjus 35 minutėms nuo neeilinio posėdžio pradžios, po slapto balsavimo paaiškėjo, kad Šilutės rajonui ir toliau vadovaus ketvirtasis meras, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas V. Laurinaitis, kuris ir baigs šią septintą Tarybos kadenciją.

Įtempta posėdžio pradžia

Pagal Tarybos reglamentą, tokiu atveju posėdžiui vadovauja vienas iš mero pavaduotojų. V. Laurinaitis posėdžio vedimą patikėjo Algirdui Gečui. Pastarasis priminė, kad spalio 30 dieną dešimt Tarybos narių – naujai pasivadinusios frakcijos „Šilutės kelias“ atstovai Šarūnas Laužikas, Vincenta Bubilienė ir Birutė Kleinaitė, Darbo partijos atstovai Saulius Stankevičius, Algimantas Čeponis, Juozas Sauspreškis ir Darijus Pundžius, taip pat Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Virgilijus Pozingis, Genovaitė Kimbrienė ir Povilas Tunaitis įteikė nepasitikėjimo meru pareiškimą.

Pagal reglamentą, meras turėjo atsakyti į jam mestus kaltinimus. V. Laurinaitis sakė, kad jis nesiruošė kalbai, nes jokių kaltinimų nei spaudoje, nei viešojoje erdvėje neišgirdo iki pat interpeliacijos. Nuo liepos 2 dienos, kai jis vadovavo rajonui, nebuvo atšauktų sprendimų, o darbai vyko kaip įprasta. Tad jis neturi dėl ko teisintis ar kažką aiškinti.      

Tarybos nariai galėjo pasisakyti bei užduoti merui klausimus. Pirmasis tuo pasinaudojo V. Pozingis, kuris lyg ir paklausė, lyg ir replikavo, kad „jei viskas vyko gerai Taryboje, kodėl ruošėt interpeliaciją Š. Laužikui?“. V. Laurinaitis atsakė labai konkrečiai ir aiškiai, kad tai buvo padaryta po incidento Šilutės prieplaukoje, kuriame dalyvavo Darbo partijos narys ir Savivaldybės administracijos vadovas. Buvo išreikšta nuomonė, kad opozicija nesutinka, jog valdančiojoje daugumoje būtų šita partija. Tuomet buvo pareikalauta tuomečio mero atstatydinti administracijos direktorių. Tai nebuvo padaryta, todėl buvo žengtas kitas žingsnis – atstatydintas meras. V. Laurinaitis priminė, kad Šilutės skyriaus Tėvynės sąjunga – krikščionys demokratai nariai taip pat tuomet pateikė pareiškimą, kad netoleruoja tokių mero žingsnių.

Posėdyje negalėjo likti nuošalyje ir buvęs meras Š. Laužikas. Jo nuomone, šios kadencijos Taryba susidūrė su Seimo nario Kęsto Komskio bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ bandymu užvaldyti Šilutės rajoną. Š. Laužikas metė ir daugiau kaltinimų šiai partijai sakydamas, kad rajone yra kalbinami įstaigų vadovai tapti šios partijos nariais. O V. Laurinaitis ir Steponas Kazlauskas yra tapę šios partijos įrankiais (minėti Tarybos nariai pavasarį, iširus Liberalų ir centro sąjungai, tapo partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariais, - aut. pastaba). Š. Laužikas teigė, kad tai demokratijos išbandymas ir „jei šiandien nepadarysim pasikeitimo, tai po rinkimų (savivaldybės, - aut. pastaba) gali būti per vėlu Šilutėje ką nors padaryti“.       

Meras atsakė, kad kažkada turi baigtis netiesos sakymas ir priekabių ieškojimas. Jis pakvietė visus, kurie turi informacijos, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ daro spaudimą kuriam nors vadovui, apie tai pranešti arba žiniasklaidai, arba Tarybai. Be to, V. Laurinaitis priminė, kad prieš rinkimus visuomet minėta partija kaltinama, o po rinkimų visi ją kviečią į koaliciją. 

S. Kazlauskas kreipėsi į Š. Laužiką sakydamas, kad jau daug metų K. Komskis piešiamas „kaip raupsuotasis, lyg būtų pabaisa“. Tarybos narys pasiūlė pasižiūrėti į stabiliai dirbančias savivaldybes – Druskininkus, Tauragę, Gargždus, kur yra darbų tęstinumas, o ne „cirkinimasis“. S. Kazlauskas pasiūlė vieną kartą baigti gąsdinimą vieni kitais.

Paprašęs žodžio S. Stankevičius priminė, kad esą nėra nieko keisto, jog S. Kazlauskas ir V. Laurinaitis gina minėtąją partiją – jie yra šios partijos nariai. Pastarasis priminė, kad jie neturėtų pamiršti, jog šios partijos nariais tapo neseniai, o prieš tai apie ją taip pat yra kalbėję visko. S. Stankevičiaus teigimu, V. Laurinaitis šias pareigas gavo avansu. „Jis niekuo nepasižymėjo, jis buvo eilinis Tarybos narys, kaimo mokytojas, išprusęs, pakalbėti mokantis. Susigundė šiom pareigom vien dėl savo asmeninių ambicijų, dėl karjeros“, – sakė Tarybos narys.  

Jei posėdžiui pirmininkavęs A. Gečas nebūtų pasiūlęs baigti diskusijų, ko gero, vieni apie kitus Tarybos nariai būtų ir daugiau įdomybių sužinoję. Šios kaistančios atmosferos neišlaikė Tarybos narė Stasė Skutulienė, kuri pareiškė, kad atsisako dalyvauti tokiame posėdyje, ir paliko posėdžių salę.

Balsavimas

Po privalomų procedūrų, kai buvo suformuota balsavimo komisija, į kurios sudėtį pateko visų frakcijų atstovai, įvyko slaptas balsavimas. Jo metu Tarybos nariai galėjo arba pritarti mero V. Laurinaičio atstatydinimui, arba ne.   

Po slapto balsavimo komisijos pirmininkas Vaidas Pavilonis pranešė rezultatus: „Tarybos nariams buvo išduoti 26 slapto balsavimo biuleteniai. Atidarius balsadėžę rasta trylika biuletenių. Iš jų buvo vienuolika pasisakančių, kad meras V. Laurinaitis turi būti atstatydintas, o du – kad toliau eitų pareigas. Sugadintų biuletenių nerasta. Tad sprendimas vienas – meras ir toliau eina savo pareigas“.

Patvirtinus balsavimo rezultatus meras V. Laurinaitis padėkojo dabartinei koalicijai, kuri pasitikėjo juo ir išlaikė opozicijos iššauktą egzaminą. Baigdamas meras palinkėjo Tarybos nario Arvydo Jako mėgiamu posakiu, kad būtų daugiau „politinio strateginio mąstymo ateičiai“.