Jonas Paulius II. Dėkoju tau, moterie, kad esi moteris!

Jums, viso pasaulio moterys, mano nuoširdžiausi sveikinimai!

Rašau šį laišką kiekvienai iš jūsų kaip solidarumo ir dėkingumo ženklą.

Noriu kreiptis tiesiogiai į kiekvieną moterį, apmąstyti su ja moterų padėties mūsų laikais problemas ir perspektyvas. Ypač noriu apsvarstyti esminę temą – orumą ir moterų teises, kaip tai matoma Dievo žodžio šviesoje.

Šį „dialogą“ išties reikia pradėti dėkojimo žodžiais. Kaip rašiau savo apaštaliniame laiške Mulieris Dignitatem, Bažnyčia „trokšta padėkoti Švč. Trejybei už „moters paslaptį“ ir už kiekvieną moterį – už visa, kas sudaro jos  moteriško orumo amžinąjį matmenį, už „didžius Dievo darbus“, kurie žmonijos istorijos tėkmėje buvo įvykdyti joje ir per ją" (31).

Šie padėkos žodžiai Viešpačiui už jo planą, skirtą moters pašaukimui ir misijai pasaulyje, tuo pat metu tampa konkrečia ir tiesiogine padėka moterims, kiekvienai moteriai, už tai, ką jos atspindi žmonijos gyvenime.

Dėkoju jums, moterys, kurios esate motinos! Jūs priglaudėte savo įsčiose žmogiškas būtybes, išgyvendamos unikalią džiaugsmo ir gimdymo skausmo patirtį, kai Dievas šypsosi jums dėl naujagimio vaiko, kuris ateina į šviesą, jums paveda globoti jo pirmuosius žingsnius, padėti jam augti, būti jo atspirties tašku, kuriuo jis gali remtis savo tolesnėje gyvenimo kelionėje.

Dėkoju jums, moterys, kurios esate žmonos! Jūs neatšaukiamai susiejote savo ateitį su savo vyro ateitimi abipusio davimo santykiais, meilės ir gyvenimo tarnystės šviesoje.

Dėkoju jums, moterys, kurios esate dukros, ir jums, moterys, kurios esate seserys! Šeimos širdį ir vėliau visuomenę jūs praturtinate savo jautrumu, intuicija, dosnumu ir ištikimybe.

Dėkoju jums, moterys, kurios dirbate! Jūs aktyviai dalyvaujate ir įsipareigojate kiekvienoje gyvenimo srityje – socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje, meno ir politikos. Šiuo būdu jūs įnešate neįkainojamą indėlį kuriant kultūrą, sujungiančią protą ir jausmus, ir gyvenimo modelį, visuomet atvirą „slėpiniui“, prisidedate steigiant ekonomines ir politines struktūras, kuriose daugiau vietos skirta žmogiškumui. 

Dėkoju jums, pašvęstojo gyvenimo moterys! Sekdamos didžiausios iš moterų –- Marijos, Jėzaus Kristaus, Įsikūnijusio Žodžio, Motinos, pavyzdžiu, jūs paklusniai ir ištikimai atsivėrėte Dievo meilei. Jūs padedate Bažnyčiai ir visai žmonijai išgyventi „santuokinį“ santykį su Dievu, tokį santykį, kuris nuostabiai atspindi vienybę su Juo, kurią Jis nori užmegzti su savo kūriniais.

Dėkoju tau, moterie, už patį faktą, kad esi moteris! Per įžvalgas, kurios yra tokia svarbi tavo moteriškumo dalis, tu praturtini pasaulio suvokimą ir padedi žmogiškiems santykiams tapti garbingesniems ir autentiškesniems.

Laiškas rašytas Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos, vykusios Pekine 1995 m. rugsėjį, išvakarėse.

Vatikanas, 1995 m. birželio 29 d., Šv. Petro ir Pauliaus iškilmė.

Visą laiško tekstą galite rasti – www.vatican.va