Aplinkosaugininkai užkerta kelius fiktyviam atliekų tvarkymui

VAAT parengė gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkytojų vieningo patikrinimo modelį. Pagrindinis jo tikslas – įvertinti atliekų judėjimą nuo pradinio taško, t. y. atliekų šaltinio (darytojo), iki atliekų apdorojimo ar pridavimo atliekas tvarkančioms įmonėms ar eksporto tolimesniam perdirbimui. Patikrinimai pagal parengtą modelį apima visus atliekas tvarkančių įmonių filialus, esančius skirtingose Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) teritorijose, todėl tai leidžia patikrinimų metu visuose RAAD sistemiškai vienodu principu kaupti aktualius duomenis, būtinus sprendimams dėl atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo priimti.

Siekiant užkirsti kelią fiktyviam EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimui, 2015 m. pabaigoje atlikti visų 37 Lietuvoje veikiančių EEĮ atliekas surenkančių bei tvarkančių įmonių ir joms priklausančių filialų patikrinimai. Iš viso atlikti 103 patikrinimai. 
Tikrinant informacija buvo vertinama „kryžminiu“ būdu, t. y. ar atliekų gavėjas faktiškai pristatė EEĮ atliekas atliekų tvarkytojui, ir atvirkščiai – vertinant, ar atliekų tvarkytojo deklaruoti gauti kiekiai iš tikro buvo pateikti atliekų siuntėjo (surinkėjo). Taip pat vertinta, ar įmonė, esanti atliekų sutvarkymą išrašančių įmonių sąraše (toliau – Sąrašas) vykdė veiklą, taip kaip numatyta sąraše. Kitu atveju įmonė neturi teisės išrašyti įrodančių dokumentų. Būtent metų gale atlikti visų EEĮ surinkėjų bei tvarkytojų neplaniniai patikrinimai leido nustatyti faktinius EEĮ atliekų surinkimo bei tvarkymo srautus, užkertant kelią metų gale teikiant ataskaitas fiktyviai pasididinti surenkamų atliekų kiekius. Taip pat atliekant patikrinimus prevenciškai buvo užkirstas kelias išrašyti fiktyvius EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.

Patikrinus nustatyta, kad iš viso 2015 m. surinkta preliminariai 15 000 t, perdirbta – apie 12 000 t EEĮ atliekų. Atliekų kiekis, už kurį negali būti išrašomi EEĮ atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, siekia daugiau kaip 4000 t EEĮ atliekų. Už šį kiekį išrašius įrodančius dokumentus būtų pasisavinta apie 0,4 mln. eurų.

Didžiausi EEĮ atliekų kiekiai, už kuriuos negalės būti išrašomi sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, yra nustatyti dėl to, kad atliekos buvo surinktos savivaldybėse, kuriose įmonės neturėjo teisės rinkti EEĮ atliekų. Taip pat už EEĮ atliekų sutvarkymą (perdirbimą) neturint teisės vykdyti tokią veiklą. Taip pat nustatyti atvejai, kuomet EEĮ atliekų perdirbėjai deklaravo EEĮ atliekų gavimą iš surinkėjų, nors iš surinkėjų patikrinimo aktų matyti, kad tokios atliekos nebuvo renkamos ir niekam nebuvo perduotos.

Viena iš tikrintų įmonių deklaravo, kad iš surinkėjo gavo daugiau kaip 18 t liuminescencinių lempų, t. y. apie 180 000 vnt., tačiau, pagal surinkėjo duomenis, tokios atliekos visai nebuvo rinktos ir niekam nebuvo perduotos. Viena iš tikrintų įmonių surinko ir perdirbo daugiau kaip 2 000 t EEĮ atliekų, neturėdama teisės už šį kiekį išrašyti įrodančių dokumentų. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias įmonei neteisėtai išrašyti įrodančius dokumentus ir neteisėtai pasisavinti daugiau kaip 0,2 mln. eurų.

Įstatymų nustatyta tvarka iki 2016 m. rugsėjo mėn. RAAD privalo patikrinti visas atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus išrašančias įmones ir įvertinti 2015 m. išrašytų dokumentų teisėtumą. Nustačius, kad EEĮ atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai išrašyti neteisėtai, tokie dokumentai turi būti panaikinti, ir Aplinkos ministerija pradeda gamintojų ir (ar) importuotojų asociacijos, kuriai buvo neteisėtai išrašytos pažymos, banko garantijos sumų išieškojimo procedūrą.

2015 m. garantijos galiojimo laikotarpiu Aplinkos ministerija kreipėsi dėl daugiau kaip pusės milijono eurų išieškojimo iš vienos iš asociacijų pateiktos banko garantijos.

Neteisėtai išrašius EEĮ atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, asmenims gresia ir baudžiamoji atsakomybė dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo.