Atrasta neatrasta Šilutė - miesto pašonėje veikė kartuvės?

Šilutiškė pasakojo, kad buvo nuvykusi į miškelį, kur neva kažkada „puikavosi“ kartuvės. Prašė sužinoti daugiau apie šią vietą.

Istoriją apie neva egzekucijų vietą šių eilučių autorei buvo pasakojęs ir šilutiškis Povilas Tunaitis. „Ar tiesa tai, kad šalia Verdainės buvo kartuvės, aš nežinau. Man prieš beveik 30 metų tą istoriją papasakojo ir šią vietą parodė kolega policininkas. Tuomet dirbau kriminalinės paieškos operatyviniu įgaliotiniu. Anot draugo, karo metu ten buvo kariami tie, kuriems mirties nuosprendį skirdavo vokiečiai, o po karo tai darė ir stribai. Netoliese neva būdavo iškasamos duobės, kur nelaimėlius ir užkasdavo. Pasakojo ir tai, kad šalia kartuvių buvo pastatėlis, kuriame neva ir būdavo priimami sprendimai – žmogus turi gyventi, ar mirti. Dabar likęs tik pamatas“, - savo girdėtomis žiniomis dalijosi P. Tunaitis.

Apie šią istoriją papasakojome Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorei Rozai Šikšnienei. Ji šią istoriją išgirdo pirmą kartą ir mielai drauge aplankė tą paslaptingą, gal būt legendomis apipintą vietą.
Nuvykę radome kartuves – prie pušies pritvirtintą traukinio bėgį, kuris yra įaugęs į medį. Ant jo pritvirtintas ir kablys. Šalia tos vietos radome ir seno pastato pamatus. Kas čia per vieta, muziejininkė negalėjo pasakyti.

„Man atrodo, vokiečių laikais, karo metais, karti nelabai galėjo. Įsivaizduoju, kad turėjo šaudyti. Bet NKVD-istai galėjo. Vis dėlto čia kažkas buvo. Reikia žinių, reikia žmonių, kurie galėtų papasakoti. Pamatai... Miškas nėra jaunas. Gal istorija gali būti visai kitokia. Gal šiek tiek per vėlai sužinota. Jei žmonės ką nors apie šią vietą girdėjo, būtų gerai, kad jie papasakotų. Kai daug pasakojimų, gali istoriją atkurti“, - kalbėjo R. Šikšnienė. Ji ir drauge vykęs apžiūrėti teritoriją archeologas Mantas Užgalis mano, kad sovietiniais laikais niekas nebūtų statę pastato prie egzakucijų vietos. Neatmetama galimybė, kad čia galėjo stovėti tiesiog eigulio namas.

Toje teritorijoje, kai buvo užėjusi raudonoji armija, vyko mūšiai. Todėl po karo vaikai rinkdavo šovinių gilzes. Matosi ir tai, kad čia kažkada yra buvę apkasai.

Jei kas nors galite daugiau papasakoti apie nuotraukose matomą vietą, prašome jūsų tai padaryti. Jūsų pasakojimų laukiame „Šilokarčemos“ redakcijoje arba Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Galite tą padaryti ir paskambinę telefonu (8 441) 62 207. Muziejininkai mielai išklausys istorijas ir atvykę į jūsų namus.