Nutrauktas tyrimas dėl valstybės tarnautojo Remigijaus Budriko elgesio
R.Budrikas teigia, kad savo darbe visada elgiasi taip, kad nekiltų net menkiausios abejonės dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo.
Nesant pakankamai duomenų asmeniniam suinteresuotumui įrodyti, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutraukė tyrimą dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos Planavimo ir plėtros skyriaus vedėjo Remigijaus Budriko elgesio.
Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės (VLŽRVVG) direktorė Edita Rimkė buvo pranešusi, jog būdamas asociacijos „Žuvėjų kraštas“ pirmininku R. Budrikas Šilutės rajono savivaldybėje galimai dalyvavo sprendimo procedūrose dėl šios asociacijos konkurentės – VLŽRVVG.
VTEK tyrė R. Budriko elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui. Tyrimas buvo nutrauktas. „Tokio VTEK sprendimo ir tikėjausi, nes savo darbe visada elgiuosi taip, kad nekiltų net menkiausios abejonės dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo“, - sakė R. Budrikas. Pasak jo, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad VLŽRVVG teritorijos atžvilgiu daug didesnė už asociacijos Šilutės žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės „Žuvėjų kraštas“ teritoriją, kuri apima vien Šilutės rajono savivaldybę, tačiau reikia pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktą informaciją „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos ketvirtojo sąjungos prioriteto „Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimo“ paramos dydžių įgyvendinamoms strategijoms, akivaizdu, kad Šilutės rajono savivaldybė paramos dydžiu nusileidžia tik Klaipėdos miestui, lyginant visos respublikos mastu - 1,62 mln. eurų. O štai Palangos miestas gali tikėtis gauti paramos strategijos įgyvendinimui - 638 tūkst. eurų, Klaipėdos rajonas - 378 tūkst. eurų, Tauragės rajonas - 298 tūkst. eurų.
Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad tokiu atveju, jeigu Šilutės rajono savivaldybės taryba deleguotų vietos valdžios atstovą į asociacijos „Vakarų Lietuvos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė“ valdybą, dabar Šilutės rajono savivaldybei tenkanti paramos suma – 1,62 mln. eurų, nebūtinai atitektų Šilutės rajono savivaldybės žuvininkystės verslo atstovams, kadangi šią sumą per vietos projektus galėtų įsisavinti likusių trijų žuvininkystės regionų vietos projektų pareiškėjai. „Kitaip tariant, Šilutės rajono žuvininkystės verslo atstovai tam tikra prasme turėtų dalintis su kitų trijų regionų žuvininkystės verslo atstovais savo lėšomis, kurias jie patys vieni galėtų įsisavinti. Aš, kaip Savivaldybės administracijos darbuotojas, pasisakiau komitetų posėdžiuose svarstant anksčiau minėtą sprendimo projektą, tik Tarybos nariams klausiant, kad jiems būtų aiškiau svarstomu klausimu“, - dėstė R. Budrikas. Jo paaiškinimai Tarybos nariams buvo susiję su tuo, kad Šilutės rajone yra daugiausia dirbančių darbuotojų žuvininkystės sektoriuje Lietuvoje - net 134 žmonės, ir kad Šilutės rajone yra daugiausia sugaunama arba/ir išauginama žuvų, išskyrus Klaipėdą – 1 377 028 kg, todėl LR žemės ūkio ministerija šiais skaičiais remdamasi ir parengė paramos dydžių metodiką įgyvendinamoms strategijoms bei numatė Šilutės rajono savivaldybei 1,62 mln. eurų ES paramos sumą.
R. Budrikas įsitikinęs, kad Šilutės kraštą garsina jo istorinė praeitis, unikali gamta, žvejybos tradicijos, todėl mano, kad jo, kaip valstybės tarnautojo, pareiga yra ginti Šilutės rajono savivaldybės interesus, kadangi ši parama yra skirta būtent Šilutės rajono savivaldybei, o ne tiems regionams, kurie ES paramos žuvininkystei gauna žymiai mažiau.