Šilutės rajono policijos viršininkas Artūras Mikalauskas: „Visi nuopelnai bus kolektyvui“

- Papasakokite apie save.

- Esu vedęs, su šeima gyvename Šilalėje. Mano žmona Lolita dirba Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyriausiąja tyrėja. Dukra Roberta šiuo metu studijuoja magistrantūrą M. Romerio universitete, sūnus Titas - bakalaurą, o Liepa mokosi 5-oje klasėje.

1993 m. kovo 19 d. pradėjau dirbti policijoje ir buvau paskirtas į Šilalės rajono policijos komisariato Viešosios policijos prevencijos tarnybos policininko pareigas, o nuo 1994 m. sausio 1 d. perkeltas į Savivaldybių policijos jaunesniojo inspektoriaus pareigas. Nuo 1995 m. rugsėjo 1 d. iki 1998 m. rugpjūčio 5 d. dirbau Šilutės rajono policijos komisariato Kvotos skyriaus jaunesniuoju  inspektoriumi, Tauragės rajono policijos komisariato Kvotos skyriaus inspektoriumi.  Nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. dirbau Tardymo poskyrio prie Šilalės rajono policijos komisariato tardytoju, vėliau kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju ir viršininku. Nuo 2008 m. gegužės 2 d. buvau paskirtas Šilalės rajono policijos komisariato viršininko pavaduotoju, o nuo 2013 m. sausio 24 d. dirbau Pagėgių policijos komisariato viršininku. 

M. Romerio universitete 2005 m. baigiau Teisės ir policijos veiklos bakalauro studijas, o 2011 m. – Baudžiamosios teisės ir kriminologijos magistrantūros studijas.

- Kodėl pasirinkote pareigūno kelią? Koks požiūris jus čia atvedė.

- Nuo pat mažens man patiko tvarka. Uniformuotiems pareigūnams jutau didžiulę pagarbą. Besimokydamas 8-je klasėje vis galvodavau - užaugęs norėčiau dirbti tokį darbą, tačiau pirmiausia reikėjo mokytis. 1990 metais baigęs Rietavo tarybinį ūkį-technikumą pradėjau galvoti, kad norėčiau dirbti policijoje, tačiau kad galėčiau mokytis technikume iš įmonės buvau gavęs siuntimą ir stipendiją, todėl iš pradžių grįžau dirbti į šią įmonę. Išdirbęs beveik trejus metus, vėl pradėjau galvoti apie darbą policijoje ir, kai vienas pažįstamas pasiūlė užeiti ir pasikalbėti apie tai su policijos viršininku, ilgai nelaukęs tai ir padariau. Nuo tada niekada nesigailėjau pasirinkęs pareigūno kelią. Mano požiūris visada buvo paprastas – padėti žmonėms. Darbo nebijojau, nes nuo pat mažens buvau taip auklėjamas.

- Ar jūsų vaikai ketina eiti jūsų pėdomis?

- Mes su žmona savo šeimose esame pirmieji, kurie pasirinko policininkų profesijas. Sūnus, baigęs vidurinę mokyklą, taip pat nusprendė savo tolimesnį gyvenimą ir darbą sieti su policija.

- Ar dažnai savo darbe susiduriate su pavojais?

- Dažniausiai su pavojais susiduria tie pareigūnai, kurie dirba gatvėse, viešose vietose, reaguoja į įvairius pranešimus apie pažeidimus. Šiandien juos reikėtų vadinti mūsų didvyriais, nes jų pavojai tyko visur. Mes, vadovai, esame daugiau kabinetiniai darbuotojai, todėl ir nėra didesnio pavojaus. Kiekvieną kartą džiaugiuosi, kai mūsų pareigūnai sulaiko nusikaltėlius, sugeba atremti pasikėsinimus, suteikia pagalbą nukentėjusiems asmenims.

- Ar nesinori kartais pasielgti šiurkščiai su nusikaltusiu asmeniu?

- Šiandien policijos sistema daugiau orientuota į pagalbos teikimą ir pagrindiniu policijos klientu laikomas doras, sąžiningas asmuo, kuris nukentėjo nuo įvairių teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų. Yra ir kitos kategorijos asmenų, su kuriais tenka ir reikia dirbti – tai nusikalstamas veikas įvykdę asmenys. Tokie asmenys taip pat yra mūsų visuomenės dalis, turi savo teises ir pareigas, jiems galioja nekaltumo prezumpcija, todėl šiurkštus elgesys yra tik silpnumo ženklas. Daugiau galima pasiekti elgiantis taktiškai ir mandagiai.

- Kaip elgiatės su pažįstamais pažeidėjais ar įtariamaisiais?

- Kaip ir su visais kitais, kurie padaro pažeidimus ar nusikalsta. Pirmiausia patariu prisipažinti, atsiprašyti asmenų, kuriuos nuskriaudė, atlyginti žalą, jeigu tokia buvo padaryta. Visi mes galime gyvenime suklysti, juk ne veltui sakoma: „Niekada neišsižadėk  lazdos, terbos ir tiurmos“.

- Nuo ko, jūsų nuomone, priklauso, ar saugioje aplinkoje mes gyvename?

- Manau, kad tai yra veiksnių ir priemonių kompleksas. Nors šiandien vienas pagrindinių policijos prioritetų yra visuomenės saugumo užtikrinimas, saugios aplinkos kūrimas, tačiau vien policijos pastangų sukurti saugią aplinką tikrai neužteks, jeigu to nenorės patys gyventojai. Policija nemažai nuveikusi stiprinant saugumą, yra kuriamos Saugių kaimynysčių grupės, įsteigti bendruomenės pareigūnų etatai, vykdomas patruliavimas, prevencinė veikla, kiekvieną kartą susitinkant su gyventojais apie tai kalbama, kviečiama būti neabejingais ir pilietiškais, padėti kaimynams bei policijai. Juk viena iš esminių žmogaus gyvenimo sąlygų yra galimybė gyventi saugioje aplinkoje, kurioje nėra baimės patirti smurtą, nukentėti nuo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų. Būtent nuo saugumo jausmo priklauso gyvenimo kokybė, todėl svarbi policijos, Savivaldybės institucijų bei pačių gyventojų veikla ir bendradarbiavimas šioje srityje.

- Kokias problemas pastebite dažniausiai?

- Išskirti būtų sunku, nes mane kaip vadovą domina visos problemos - ir tos, kurios yra aktualios policijos pareigūnams, ir tos, kurios rūpi bei neramina gyventojus. Juk kiekvienam žmogui jo problema yra didžiausia, tačiau svarbiausia - teisingas problemos išsprendimas.

- Kodėl sugalvojote dalyvauti konkurse į Šilutės policijos viršininko pareigas? Gal planuojate kada nors ir apsigyventi pamario krašte?

- Šilutės rajono policijos komisariatas yra didžiausias iš tokių įstaigų, esančių Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudėtyje. Kadangi per savo tarnybą policijoje Šilutėje jau buvau dirbęs 3 metus, todėl nugalėjo smalsumas ir noras  išbandyti save dirbant didesniame kolektyve, rajone, kur yra sudėtingesnė kriminogeninė situacija. Tai ir lėmė apsisprendimą dalyvauti atrankoje į Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas. Šiuo metu su šeima gyvename Šilalėje, turime savo būstą, todėl artimiausiu laiku apsigyventi pamaryje neplanuojame, o į darbą atvažiuosiu, kaip ir važiuodavau į Pagėgius.

- Kokios jūsų asmeninės savybės padėjo laimėti konkursą? Kaip jos pasitarnavo?

- Manau, kad labiausiai laimėti atranką padėjo mano sukaupta patirtis. Per savo 23 metų tarnybos laiką turiu sukaupęs nemažai patirties, nes teko dirbti policininku, tardytoju, tyrėju, vadovauti Kriminalinei policijai, Viešajai policijai, dirbti viršininko pavaduotoju bei Pagėgių policijos komisariato viršininku. Kalbant apie asmenines savybes, išskirčiau atsakingumą bei siekį darbą atlikti kuo geriau.

- Kokius darbus Šilutėje planuojate atlikti pirmiausia?

- Pats pirmas darbas paskyrus mane į Šilutės rajono policijos komisariato viršininko pareigas bus susipažinti su kolektyvu, sužinoti kolektyvo psichologinį klimatą, darbuotojų lūkesčius. Žinoma, dar vienas svarbiausių darbų - tai policijos komisariato pastato renovacijos užbaigimas šiais metais, o tai pagerins ne tik kolektyvo darbinę aplinką, bet ir gyventojų aptarnavimo kokybę. Po to bus planuojami susitikimai su Savivaldybės vadovais, savivaldos institucijomis ir jų vadovais, teisėsaugos institucijomis, bendruomenėmis bei kitais socialiniais partneriais, kad būtų išsiaiškinta, kokie yra jų lūkesčiai bendradarbiaujant su Šilutės rajono policijos komisariatu, kaip pagerinti bendradarbiavimą, ko iš policijos tikisi gyventojai, kokie jų lūkesčiai.

- Ar daug kartų buvote skatintas premijomis ir kitokiais apdovanojimais?

- Per visą tarnybos laiką esu skatintas 14 kartų vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, 7 kartus pareikštos padėkos, 3 kartus paskatintas vardinėmis dovanomis, 2001 m. spalio 1 d. apdovanotas 2-ojo laipsnio Vidaus reikalų ministerijos atminimo ženklu „Tėvynės labui“, 2007 m. liepos 4 d. - 2-ojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaištingą tarnybą“, 2010 m. liepos 1 d. - 3-ojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“, 2012 m. rugsėjo 24 d. - 2-ojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Angelas sargas“.

- Koks jūsų mėgstamiausias posakis?

- Kažkokio posakio neturiu, bet mano siekis - sakyti tiesą, o suklydus nebijoti prisipažinti ir atsiprašyti.

- Kaip leidžiate laisvalaikį?

- Visą savo laisvalaikį praleidžiu su šeima. Patinka bėgioti, važinėti dviračiu, domina plaukimas. Taip pat mėgstu skaityti knygas.

- Ko palinkėtumėte „Šilokarčemos“ skaitytojams?

- Žinoma, pirmiausia noriu palinkėti saugumo. Taip pat būti supratingiems, nuoširdiems ir prisidėti prie savo saugios aplinkos kūrimo, būti pilietiškais, neabejingais, nesitaikstyti su teisės pažeidimais, pranešti policijai apie juos darančius asmenis. Žinokite, kad policijoje dirba tokie pat žmonės, kurių pagrindinis tikslas yra padėti Jums, apginti Jus nuo blogio, saugoti Jus ir Jūsų šeimas.