Motinystės pašalpos dydžio ribojimas prieštarauja Konstitucijai, nuo kitų metų jo riboti nebus galima

Kaip pranešė KT, prieštaraujančiomis Pagrindiniam įstatymui taip pat pripažintos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 ir 10 punktų nuostatos, kuriomis įgyvendinamas šis teisinis reguliavimas.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją valstybė turi pareigą kurti šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei palankią aplinką.

Konstitucijoje įtvirtinta mokamų atostogų dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantija yra specifinė motinystės ir vaikystės apsaugos priemonė, skirta dirbančios nėščios ir pagimdžiusios moters ypatingos būklės ir sveikatos apsaugai, taip pat ypatingam motinos ir vaiko ryšiui pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis užtikrinti sudarant sąlygas dirbančiai moteriai tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės veiklos. 

Šia konstitucine garantija užtikrinama viena iš dviejų Konstitucijoje nurodytų mokamų atostogų rūšių ir ji lemia įstatymų leidėjo pareigą, be kita ko, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį šių atostogų apmokėjimas būtų siejamas su dirbančios moters iki atostogų gautu atlyginimu.

Konstitucinis Teismas priminė savo ankstesnę konstitucinę doktriną, pagal kurią įstatymų leidėjas, reguliuodamas teisės į Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje dirbančioms motinoms tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo garantuojamas mokamas atostogas įgyvendinimą ir atsižvelgdamas į konstitucinę jų paskirtį, privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį atostogų metu būtų užtikrintas išmokų, kurių dydis atitiktų per protingą laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį, mokėjimas.

Kartu Konstitucinis Teismas priminė, kad įstatymų leidėjas gali pasirinkti, iš kokių šaltinių bus apmokamos dirbančių motinų atostogos iki gimdymo ir po: jos gali būti finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis, jų apmokėjimas gali būti grindžiamas socialiniu draudimu arba gali būti pasirenkamas dar kitoks jų finansavimo modelis. 

Nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjas nustatė nėštumo ir gimdymo atostogų apmokėjimą, grindžiamą socialiniu draudimu.

Už Darbo kodekse numatytų nėštumo ir gimdymo atostogų laiką – 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 (arba 70) kalendorines dienas po gimdymo – yra skiriama ir mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta motinystės pašalpa, kuri pagal ginčijamą teisinį reguliavimą negali viršyti teisės į šią pašalpą atsiradimo (nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios) mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai dirbančios moters gauto atlyginimo vidurkis viršija maksimalų kompensuojamąjį uždarbį motinystės pašalpoms apskaičiuoti, jai pagal nustatytą teisinį reguliavimą nėštumo ir gimdymo atostogų metu mokama maksimali motinystės pašalpa, kurios dydis nėra susietas su tos moters per nustatytą laiką iki atostogų gautu atlyginimu ir gali būti gerokai mažesnis už jo vidurkį.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymuose nėra įtvirtinta teisinio reguliavimo, pagal kurį tokioms dirbančioms moterims, be šios riboto dydžio motinystės pašalpos, nėštumo ir gimdymo atostogos būtų apmokamos paskyrus dar kokią nors kitą (papildomą) išmoką, taigi ir tokią išmoką, kurią mokant (kartu su minėta pašalpa) būtų pasiektas per nustatytą laikotarpį iki nėštumo ir gimdymo atostogų gauto atlyginimo vidurkis.

Įsigalios nuo kitų metų

Nutarime konstatuota, kad, nesant įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo visoms dirbančioms moterims, turinčioms teisę pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą nėštumo ir gimdymo atostogų metu gauti motinystės pašalpą, būtų nustatytas jų gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių išmokų mokėjimas už nėštumo ir gimdymo atostogų laiką, ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta minėto riboto dydžio motinystės pašalpa, nėra tinkamai užtikrinama Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija, pagal kurią dirbančioms motinoms iki gimdymo ir po jo garantuojamų atostogų metu mokamų išmokų dydis turi atitikti per protingą laikotarpį iki šių atostogų gauto atlyginimo vidurkį.

Pagal Konstituciją ir KT įstatymą nuo oficialaus šio nutarimo paskelbimo dienos prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas negalės būti taikomas.

Atsižvelgiant į tai, kad šio Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas yra susijęs su viešųjų finansų planavimu, taip pat į tai, kad būtina tinkamai pasirengti gauto atlyginimo vidurkį atitinkančių motinystės pašalpų skyrimui ir mokėjimui, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus skelbiamas 2017 m. sausio 2 d.

Konstitucijai prieštaravo nuostatos, įtvirtinusios teisę gauti motinystės pašalpą neįgijus nustatyto stažo dėl to, kad mokėsi

KT taip pat nusprendė, kad nuostatos, jog teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turėjo apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), prieštaravo Konstitucijai.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ginčijo šiuo metu nebegaliojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį moterims iki 26 metų, neįgijusioms nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi, motinystės pašalpa buvo skiriama tik tuo atveju, jeigu jos įsidarbino baigusios atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo jos baigimo momento. Tais atvejais, kai jaunos moterys įsidarbindavo prieš baigdamos atitinkamą mokyklą (bet dar negavusios mokslo baigimą įrodančio dokumento), joms motinystės pašalpa negalėjo būti skiriama.

Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad pagal buvusį teisinį reguliavimą apdraustieji asmenys, neįgiję nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi, ir dirbti pradėjo vėliau (t. y. jau baigę atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo), atsidūrė palankesnėje padėtyje nei tie, kurie nustatyto stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi, tačiau įsidarbino anksčiau (t. y. dar prieš gaudami mokslo baigimą įrodantį dokumentą), nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas šių minėtų asmenų grupių traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Tai, ar asmuo įsidarbino turėdamas mokslo baigimą įrodantį dokumentą, ar jo dar negavęs, negali būti laikoma objektyviai pateisinamu pagrindu skirtingai traktuoti asmenis, vienodoje padėtyje esančius tuo požiūriu, kad visi šie asmenys nustatyto stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi. Taigi, ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo netinkamai įgyvendinta Konstitucijoje įtvirtinta valstybės priedermė kurti motinystei palankią aplinką ir nustatyti dirbančioms motinoms garantuojamų mokamų atostogų tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo suteikimo sąlygas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo ginčytas teisinis reguliavimas šiuo metu yra pakeistas – motinystės pašalpos apdraustiesiems (dirbantiems) asmenims iki 26 metų, neįgijusiems reikiamo stažo dėl to, kad mokėsi, yra skiriamos, jei jiems per 12 mėnesių nuo mokslo baigimo buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, neatsižvelgiant į tai, kada (iki mokyklos baigimo ar ją jau baigę) jie pradėjo dirbti.