Šilutiškis planavo atsiprašyti, bet vieną sumušė, kitą užmušė

Šilutiškis Stasys Budvytis planavo atsiprašyti bičiulio, kad jį apkalbėjo dėl telefono vagystės, ir susitaikyti. Tačiau užuot atgailavęs jis vieną žmogų sumušė, o kitą užmušė.

35 metų S.Budvytis jau penkis kartus teistas – kelis kartus dėl vagystės, o pastarąjį kartą jis prieš porą metų išklausė nuosprendį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Teistumas dar nebuvo išnykęs, kai pernai rugsėjo pabaigoje niekur nedirbantis, Švėkšnoje gyvenantis vyras vėl prisidarė didelių nemalonumų.

Atsiprašė aukos sesers

Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant bylą S.Budvytis atsiprašė mirusiojo artimųjų: „Gailiuosi, taip neturėjo įvykti. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus parašiau mirusiojo seseriai laišką, atsiprašiau.“

Sužinojęs, kad moteris pateikė teismui 20 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį, teisiamasis išdrožė, kad tai – nereali suma, iš kur jis tokią galėtų gauti, o žmogaus vis vien neprikelsi, nieko nepakeisi.

Įsiutino kalbos dėl vagystės

Praėjusių metų liepos pabaigoje dingo vieno iš keturių bičiulių – Romo Vitės – mobilusis telefonas. Jis taip ir neatsirado iki šiol – gal vyras paprasčiausiai jį pametė.

S.Budvytis įniršo išgirdęs kalbas Švėkšnos miestelyje, neva jis galėjo pavogti telefoną. Tuomet vyras puolė aiškintis, kas taip šneka.

Rugsėjo 29 dieną S.Budvytis ir Dainius Bielčius girtavo pas R.Vitę.

Aiškinantis telefono vagystės istoriją kliuvo buto šeimininkui. S.Budvytis neneigė kumščiu trenkęs jam keletą kartų į galvą, veidą, krūtinę.

Įsiropštė per langą

Kai bičiuliai išėjo, pas R.Vitę atėjo Petras Montvydas. Abu vyrai rengėsi ankstų rytą eiti grybauti. Tačiau nespėjo nė atsibusti, o į namus įsiveržė S.Budvytis. Durys buvo užrakintos, tai jis įsiropštė per langą.

„Iš pat ryto norėjau R.Vitės atsiprašyti už vakarykštį sumušimą. Gėrėme degtinę, gal tris butelius. Ir vėl prisiminiau, kaip mane apvagino.

Paklausiau P.Montvydo, kodėl taip kalba. Kai tas neigė, paklausiau: „Kuris taip kalbėjo?“ Pyktis apėmė – trenkiau kumščiu Montvydui į galvą gal du kartus, vėl gėrėme, vėl kalbos apie telefoną“, – teisme aiškino S.Budvytis.

Paskui jis 49 metų P.Montvydui dar trenkė į krūtinę, galvą. R.Vitė prašė nebemušti sergančio žmogaus, nes dar šis numirs.

Nežino, kodėl užmušė

Paskutinis smūgis keliu į kaktą buvo stiprus – P.Montvydas krito ant grindų. R.Vitė jį dar bandė šnekinti, judino, bet jis nebelabai reagavo.

Vyrai nunešė sumuštąjį į kitą kambarį ir išsiskirstė.

„Parėjau namo ir užmigau. Jaučiu, kažkas žadina, pramerkiu akis – pilnas kambarys policijos. Maniau, kad dėl sumušimo. Bet išgirdau, kad P.Montvydas – jau morge. Jį pažinojau nuo vaikystės, jokio pykčio jam niekada nejaučiau“, – teisme aiškino S.Budvytis.

R.Vitė teisme prisiminė, kad buvo prašęs bičiulių į jo namus S.Budvyčio nesivedžioti: „Vis dėlto jis atėjo pas mane. Atėjo susitaikyti, atsiprašinėjo, matote, kuo viskas baigėsi.“