87-ąjį gimtadienį švenčiantis P. Čeliauskas išleido 10-ąją knygą

P. Čeliauskas „Šilokarčemai“ pasakojo, jog prie to, kad pasirodytų knyga „Švėkšna spaudos puslapiuose“, prisidėjo dar sovietmečiu Knygų rūmuose prie Martyno Mažvydo bibliotekos, Vilniuje, dirbusi buvusi jo mokinė Danutė Straugaitė. Kai tik ji rasdavo senuose laikraščiuose kokią nors žinutę apie Švėkšną, ją nurašydavo ir kaupdavo savo kartotekoje. Nes jokios kopijavimo technikos tuomet nebuvo. Vėliau visą tą medžiagą ji perdavė P. Čeliauskui.

Dabar, pasak P. Čeliausko, tuos straipsnius jau galima rasti internete, nes jie yra suskaitmeninti. „Gal 100 procentų čia ir nėra surinkta, kas apie Švėkšną buvo rašyta tarpukario Lietuvoje, bet 90 procentų tikrai yra, - sakė P. Čeliauskas. – Laikraščiai, kurie tada daugiausia rašė apie Švėkšną, buvo „Klaipėdos žinios“, Klaipėdoje gotiškomis raidėmis klaipėdiškių tarme leistas „Lietuvos keleivis“, „Lietuvos aidas“, „Žemaičių prietelius“ (Telšiai) ir kt. Viena svarbiausių žinučių, tuomet skelbta laikraščiuose, - apie didįjį Švėkšnos gaisrą 1925 metų gegužės 15 dieną, kai sudegė visas miestelis. Spauda rašė, kad per trejus metus Švėkšna buvo atstatyta, ir jau 1928 metais pastatyti gimnazijos rūmai. Į atidarymo iškilmes buvo atvykęs Prezidentas Antanas Smetona, švietimo ministras, pastatą pašventino popiežiaus atstovas Vaidutis“.

P. Čeliausko manymu, didelis įvykis buvęs ir 1933 metais, kai Švėkšnoje tris dienas vyko Telšių vyskupijos eucharistinis kongresas – suvažiavo apie 10-15 tūkstančių maldininkų, daug vyskupų.

Knygoje surinkta ir visokiausių smulkmenų, ir kriminalinių įvykių. Tada irgi buvo ir vagysčių, ir kitokių nusikaltimų.

„Būta ir meilės tragedijų, - pasakojo P. Čeliauskas. – Tokie atvejai, kada vyriškis nušovė savo mylimąją ir pats nusišovė, Švėkšnoje užfiksuoti trys. Būdavo nužudymų, vagysčių, apgavysčių, apiplėšimų. Štai vienam žydeliui buvo pasakyta, kur galima gauti pigiai nusipirkti amerikietiškų dolerių. Žmogus pažadėjo tą žydelį ten nuvesti, jeigu už tą paslaugą jam bus sumokėta. Išėjo abu, bet žydas atgal nebesugrįžo“.

Kas buvo tų žinučių autoriai, nežinoma. Dauguma jų yra pasirašę slapyvardžiu. Nurodyti savo pavardę tuomet buvo pavojinga. Štai toks švėkšniškis Petras Šarka net buvo primuštas už rašinėjimą į laikraščius, nors ir nebuvo spaudos draudimo metai.

P. Čeliausko sudarytoje knygoje yra ir informacija apie tai, kaip antstolis už klebono Macijausko skolas ruošėsi areštuoti gimnazijos rūmus. Bet paaiškėjo, kad šio pastato savininkas yra „Saulės“ draugija. Po kelių dienų laikraščiuose vėl pasirodė pranešimas, kad gimnazijos rūmai nebus areštuoti. Mat antstoliui pasirodė, kad klebonas Macijauskas statė gimnaziją, nes jis rinko aukas. O iš tikrųjų gimnazijos rūmai buvo pastatyti už Amerikos lietuvių aukas. Iš 20 tūkst. tuomečių dolerių kainavusios statybos, 14 tūkst. dolerių buvo surinkta Amerikoje (iš jų 7 tūkst. – vien tik Čikagoje).

Ši daugiau nei 500 puslapių knyga išleista 500 egzempliorių tiražu.

P. Čeliausko biografijos faktai

Gimė 1929 m. kovo 18 d. 1948 m. baigė Švėkšnos gimnaziją, po karinės tarnybos - neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus pedagoginį institutą (1960). 1949-1994 m. Švėkšnos mokykloje dėstė matematiką, braižybą, astronomiją, 1961–1969 m. ir 1975-1984 m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. Yra išleidęs didaktinės medžiagos darbui su perforuotomis plokštelėmis. 1969 m. susidomėjo kraštotyra, mokyklos 50-mečio proga įrengė muziejų. Jubiliejinio leidinio „Švėkšnos vidurinė mokykla” vienas iš autorių. Sukūrė abiturientų laidų ir jubiliejinių ženkliukų. Už istorinius publicistinius Švėkšnos miestelio tyrinėjimus bei publikacijas istoriniais klausimais P. Čeliauskas 1996 m. apdovanotas „Sidabrinės nendrės” premija.

Kitas P. Čeliausko pomėgis - tarptautinė esperanto kalba. Į ją išvertė ir paskelbė A. Baranausko „Anykščių šilelį”, Maironio „Jūratę ir Kastytį”, E. Mieželaičio eilėraščių rinkinį „Žmogus”, V. Mozūriūno „Legendą apie Vilniaus pilį”, S. Nėries „Eglę žalčių karalienę” ir kitų poetų eilėraščių bei dainų. 1989 m. serijoje „Noriu žinoti” išleista jo knyga „Nuo Babelio iki Esperanto”. Į lietuvių kalbą yra išvertęs esperantininkų himną „Viltis” ir fantastinį romaną „Uždaras miestas”. P. Čeliauskas dalyvavo pasaulio esperantininkų kongresuose Norvegijoje, Suomijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Nuo 1995 m. redagavo Lietuvos esperantininkų žurnalą „Litova stelo” (Lietuvos žvaigždė). 1999 m. išleido knygą „Švėkšna atsiminimuose”. Jam suteiktas Pasaulinės esperantininkų sąjungos garbės nario vardas.

Pernai P. Čeliauskas buvo tituluotas Švėkšnos metų žmogumi.