ŽŪR 90-mečio jubiliejus pažymėtas ir Šilutėje

Renginio pradžioje buvo parodytas filmukas apie ŽŪR praeitį bei dabartį. Paskui ŽŪR pirmininkas A. Stančikas išsamiai papasakojo apie šios įstaigos veiklą.

Pasak A. Stančiko, 1991 metais atkurti ŽŪR jau tapo svarbiausia ir įtakingiausia žemdirbių savivaldos organizacija, prisidėjusi prie modernaus konkurencingo Lietuvos žemės ūkio kūrimo. Šiandien mūsų žemės ūkis atitinka visus vartotojo keliamus reikalavimus. Per beveik ketvirtį amžiaus efektyviai taikytos kaimo plėtros priemonės, išsaugota ir atnaujinta gyvenamoji aplinka.

Teigiama, kad ŽŪR - socialinio dialogo tarp Lietuvos kaimo žmonių, žemdirbių ir valstybės organizatorius. Nuo 2007 metų ŽŪR yra aukščiausio socialinės partnerystės organo – Trišalės tarybos nariai. Stiprinant žemės ūkio, kaimo plėtros informacijos, žinių ir gerosios patirties bei praktikos sklaidą nuo 2009-ųjų ŽŪR – Lietuvos kaimo tinklo nariai.

ŽŪR vienija daugiau nei 45 organizacijas. Po šios įstaigos skėčiu telkiasi aktyviausios organizacijos, besirūpinančios, kad kaimo žmonių ugniakuras niekada neužgestų, ir šis abipusis ryšys - tikrasis sėkmės raktas.

LR žemės ūkio rūmai yra viena seniausių Europos žemdirbių organizacijų. Pagrindinį demokratinės sistemos principą – savivaldą - daugelio ES šalių žemės ūkio sektoriuje įgyvendina panašios veiklos krypties įstaigos - ŽŪR. Jų veikla susijusi ne su politinėmis, o su kaimo problemomis.

Galima didžiuotis, kad Lietuva ŽŪR turi nuo 1926 metų. Žemės ūkio institucijų kūrimasis vyko vienu sunkiausių Lietuvai laikotarpiu - reikėjo nedelsiant imtis atkurti karo ir okupacijos sugriautą ūkį. Žemės ūkio rūmų projektas Seimui buvo pateiktas 1924 metais per Seimo valstiečių liaudininkų frakciją. Pagal šį dokumentą, buvo numatytas dvejopas atstovavimas ūkininkams: tiesioginis ir per ūkininkų organizacijas.

Praėjus metams po projekto pateikimo, buvo priimtas Žemės ūkio rūmų įstatymas. Jam įsigaliojus, žemės ūkio ministro įsakymu buvo paskirta ŽŪR atidarymo diena: 1926 m. gegužės 27-oji. Tai yra oficiali ŽŪR įkūrimo data. Deja, tuomet prasidėjusi ŽŪR veikla tebuvo formali. 1926-ųjų vasarą ŽŪR buvo paleisti. Tų pačių metų rudenį, rugsėjo 23-24 dienomis, įvyko pirmasis naujai sudarytų (o iš tikrųjų - antrasis po įkūrimo) ŽŪR narių suvažiavimas. Buvo išrinkta valdyba, kurios pirmininku tapo buvęs žemės ūkio ministras J. Aleksa.

ŽŪR veiklos pradžių pradžia – prie 4 skyrių pradžios mokyklų įsteigtos pridėtinės žemės ūkio klasės, kurių tikslas tuomet buvo jaunuoliams, baigusiems mokyklas ir pasilikusiems darbuotis kaime, suteikti būtiniausių žemdirbystės, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, bitininkystės bei žemės ūkio kooperacijos žinių.

Bet šios mokyklos buvo tik laikinas darbo etapas. Parengus kvalifikuotų specialistų, baigusių Žemės ūkio akademiją bei aukštesniąsias žemės ūkio mokyklas, pradėtos steigti žiemos žemės ūkio mokyklos.

Tokias mokyklas iki 1940 metų baigė apie 5 tūkst. jaunuolių. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, žiemos mokyklas galime laikyti tik ūkininkų pasitobulinimo kursais, nes mokslas jose trukdavo apie 5 mėnesius.

Didžiausią ŽŪR darbo barą sudarė suaugusių ūkininkų ir dirbančio jaunimo profesinis švietimas. Dažniausiai toks mokymas trukdavo iki kelių savaičių, tačiau buvo ir tokių kursų, kuriems baigti prireikdavo ne vieno mėnesio. Iki 1940 metų surengta daugiau nei 10 tūkst. įvairių kursų.

Prieškario ŽŪR darbų sąraše - žemės ūkio gamybos organizavimas, gyvulių ūkio pertvarka, statybų reikalai, vienas iš pagrindinių rūpesčių - kooperacija.

1929 metais nutarta steigti jaunųjų ūkininkų ratelius. Šių ratelių sąjungos narių veikla rėmėsi gražiu draugišku tarpusavio lenktyniavimu. Jaunieji ūkininkai labai mėgo ekskursijas.

Deja, sovietų okupacijos sąlygomis bandyta pradėti vykdyti žemės ūkio reforma buvo tik laisvų ūkininkų ūkių kūrimo iliuzija. Dar tik ruošiantis žemės ūkio reformai jau buvo aišku, kad nuo individualių ūkių turi būti pereita prie kolūkių ir valstybinių ūkių sistemos. Suprantama, tokiai sistemai ŽŪR buvo nereikalingi ir 1940 metų rudenį jie buvo likviduoti.

Laikinai ši įstaiga buvo atkurta vokiečių okupacijos metais: buvo panaikintas sovietų valdžios priimtas ŽŪR likvidavimo įstatymas ir ŽŪR įpareigoti tęsti darbą. Deja, netrukus paaiškėjo, kad ŽŪR veikla tapo beprasmė, nes jie turėjo tapti ūkininkų interesų gynėjais prieš vokiečių pareigūnus, vis didinančius privalomų pristatymų kontingentus.

ŽŪR bandymai atkreipti vokiečių dėmesį į žemės ūkio problemas, sukėlė vokiečių nepasitenkinimą, ir 1942 m. vasarą jie buvo likviduoti.

1993 metais įvyko pirmasis ŽŪR suvažiavimas. Jame išrinkta taryba perrinko prof. A. Stancevičių ŽŪR pirmininku.

ŽŪR nuo pat pirmos atkūrimo dienos aktyviai dalyvauja derinant kaimo žmonėms svarbius klausimus su valdžios institucijomis. Tik žemdirbių savivaldos iniciatyva 1994 metais Žemės ūkio valstybinio reguliavimo įstatymu buvo patvirtinta nuostata, jog žemės ūkis yra prioritetinė tautos ūkio šaka. Nacionalinei žemės ūkio  plėtojimo programai ir žemės ūkio santykių valstybinio reguliavimo priemonėms įgyvendinti kasmet paprastai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. nacionalinio biudžeto išlaidų. Šiuo įstatymu taip pat pavyko pasiekti, kad žemės ūkio subjektai būtų atleisti nuo visų mokesčių. Vėlesniame Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme taip pat tik žemdirbių savivaldos atstovų dėka pavyko išlaikyti tas lengvatas ir paramą žemės ūkiui.

„Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, derybiniu laikotarpiu daug nuveikta, kad mūsų derybininkai turėtų maksimaliai palankesnes paramos iš ES sąlygas. Džiugu, kad šiandien valdžios institucijos kiekvieną žemės ūkį bei kaimo plėtrą liečiantį svarbesnį teisės aktą priima tik suderinusios su ŽŪR“, - Šilutėje kalbėjo šios įstaigos pirmininkas A. Stančikas.

Kita svarbi veiklos sritis – žemdirbių ir kitų kaimo gyventojų švietimas. ŽŪR jau nuo 1992 metų užsiima konsultacine veikla. Rūmuose sukaupti didžiuliai patirties lobiai, suburtas stiprus kompetentingų konsultantų branduolys leidžia operatyviai ir sistemingai perteikti visą reikalingą bei naujausią informaciją.

Pasak A. Stančiko, ŽŪR padeda kaimo gyventojams pritaikyti naujausius mokslo pasiekimus, diegti naujoves, organizuoti bendrus projektus su Lietuvos bei užsienio partneriais. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su įvairiomis mokslo, mokymo, valstybinėmis bei visuomeninėmis organizacijomis.

Beje, ŽŪR ieško ir naujų galimybių – rasti naujas rinkas Lietuvos žemės ūkio produkcijai eksportuoti. Bet kol Lietuva ir jos gaminiai pasaulyje nežinomi, tai padaryti yra labai sunku.

A. Stančikas pateikė tokį pavyzdį – neseniai AB „Žemaitijos pienas“ atstovai buvo nuvykę į Braziliją, nusivežę ten tris tonas šioje įmonėje pagamintų sūrių. Jiems grįžus, A. Stančikas pasidomėjo: „Na, ir kokie rezultatai?“. „Sūrius už dyką išdalinome, ir jokios prekybos sutarties nepasirašėme“, - liūdnai maždaug taip atsakė sūrių gamintojai.

Iš tiesų, tokius pat sūrius, pvz. kietąjį sūrį „Džiugą“, ir pagal tokią pat receptūrą, gamina olandai. Bet jų sūriai Brazilijoje yra mielai perkami, nes brazilai žino, kas yra ta Olandija.

Pienininkai ruošiasi mitingui

Šilutės rajono pieno gamintojų asociacijos pirmininkė J. Tamavičienė susirinkimo dalyvius informavo, kad kovo 30 dieną Vilniuje vyks visuotinis pieno gamintojų mitingas. Jis prasidės 10 valandą prie Seimo rūmų, iš kur mitinguotojai patrauks prie Žemės ūkio ministerijos.

Iš susirinkime dalyvavusių 23 pieno gamintojų 21 pareiškė norą vykti į Vilnių. Kalbėta ir apie tai, kurie pamario krašto ūkininkai galėtų į šį renginį Vilniuje nusivežti po karvutę.

„Žemės ūkio rūmai yra naujoviška įstaiga, tvarkoma įstatymais. Ji, kaip koks seimelis, susideda iš ūkininkų ir jų organizacijų atstovų. Pirmieji tokie rūmai užsieny, Vokietijoje, buvo organizuojami praėjusio šimtmečio pabaigoje. Prieš karą mažai kur žinomi, po karo Žemės ūkio rūmai daugelyje kraštų virto vyriausia žemės ūkio gamybos ir, apskritai, ūkininkų luomo atstovybe...”

Ištrauka iš „Trimito”, 1926 m., Nr.12