Kaip šilutiškiai švęs Velykas, kokių tradicijų laikysis?
Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykos jau visai čia pat. Net nepajusime, kaip atskubės šventinis sekmadienis ir didžiausią pavasario šventę visame pasaulyje švęs daugiau nei du milijardai krikščionių.
Šilutiškių klausėme, ar švęs Velykas, kokių tradicijų jie laikosi? Neatsirado nė vieno, kuris būtų sakęs, kad šios šventės neminės. Vieni pašnekovai švęs namie, kiti važiuos į svečius.
Simona Skuodaitė, šilutiškė:
- Velykos yra viena iš didesnių bei svarbesnių švenčių metuose, kuriai su visa šeima atsakingai ruošiamės. Pasiruošimą pradedame penktadienį - stengiamės laikytis pasninko, šeštadienį dažome kiaušinius, o sekmadienį apsilankome bažnyčioje ir svečiuojamės pas močiutes. Kiaušinius stengiamės kiekvienais metais dažyti skirtingai. Pernai darėme „pimpačkiukus“, dar anksčiau yra tekę kiaušinius dekupažuoti, t. y. apklijuoti servetėlėmis, paklijuoti įvairiais tortų pabarstukais, kruopomis.
Janina Šerlinskienė, šilutiškė:
- Kai buvo tėvai gyvi, Velykas švęsdavome kaime. Stengdavomės visi suvažiuoti – kas iš mokslų, kas iš darbų. Tačiau tėveliai jau mirę. Todėl Velykas dabar švenčiame savo šeimose, namuose. Abu su vyru dažome kiaušinius su svogūnų lukštais. Pyragų nekepame, juos nusiperkame. Per Velykas sudaužiame kiaušiniais, palinkime vienas kitam viso ko geriausio, sveikatos. Vyras dar mėgsta pasimelsti. Per televiziją klausome šv. Mišių. Man Velykos labai graži pavasario šventė. Visi laukiame saulės šviesos, šilumos. O tai dovanoja pavasaris.
Rokas Minkevičius, ramutiškis:
- Gražiausią pavasario šventę tikriausiai švęsiu namuose. Prie Velykų stalo susėsime keturių kartų atstovai. Dar nežinau, ar šiemet važiuosime iš ryto į bažnyčią. Bet tiksliai žinau, kad kiaušinius marginsime. Mūsų šeimoje jie dažomi su svogūnų lukštais, žolelėmis. Mums jie tokie labiausiai patinka. Velykų dieną kiaušinius ridename. Kol buvau mažas, po kiemą ieškodavau kiškio lauktuvių. Prie kurio nors krūmo ar medžio rasdavau dovaną. Būdavo labai smagu. Šiemet per Velykas susitiksiu ir su draugais. Kasmet vieni kitus sveikiname.
Vaclova Šarliokienė, šilutiškė:
- Šiemet nešvęsiu Velykų kažkaip ypatingai. Sūnus išvykęs. Atvažiuos anūkė su vyru. Ateis draugė į svečius. Vaikystėje mūsų namuose visada buvo laikomasi tradicijų. Prieš Velykas visuomet tėvai pjaudavo kiaulę ar veršiuką. Mama išvirdavo šaltienos. Kepdavome pyragus didelėse kepimui skirtose skardose. Velykų ankstų rytą visa šeima eidavo į bažnyčią, o po prisikėlimo mišių visi prie pusryčių stalo pasimelsdavome, tėvelis pasakydavo kalbą ir tuomet pusryčiaudavome. Sumušdavome kiaušiniais. Vėliau žaisdavome žaidimą „Vokietukas“. Jei oras geras, aplankydavome ir kapus, uždegdavome po žvakelę ant artimųjų kapų.
Vytautas Barkauskas, juknaitiškis:
- Šiemet Velykas švęsiu namuose. Galvojame vieną dieną vykti į svečius. Dažus kiaušiniams dažyti perkame parduotuvėje. Juos dažome dieną prieš Velykas. Labai daug tradicijų nesilaikome. Šiaip Velykos – gera šventė, laisvadienis. Sveikinimus šia proga siunčiu daugeliui pažįstamų. Daliai jų tai padarau elektroniniu paštu, kai kuriems siunčiu SMS žinute, dar kitiems tiesiog paskambinu ir pasveikinu.
Nijolė Rimkienė, Žemaičių Naumiesčio gyventoja:
-Velykos primena, kad netrukus ateis atostogos, geras laikas, šiltas oras. Šiai šventei dažysime kiaušinius šeštadienio vakarą. Sekmadienio rytą eisime į bažnyčią. Po Mišių visuomet susėdame prie pusryčių stalo. Pirmą dieną leidžiame namuose, ramiai, o antrąją vykstame aplankyti vyro tėvų. Velykoms neturiu išskirtinių patiekalų bei ypatingų tradicijų.