103 metų Eleonora tikisi Šilutės valdžios dėmesio

2016-03-28, Stasys BIELSKIS
103-ąjį gimtadienį atšventusi Eleonora Mišeikienė nori tik vieno – kad valdžia jos neužmirštų.
103-ąjį gimtadienį atšventusi Eleonora Mišeikienė nori tik vieno – kad valdžia jos neužmirštų.
Šilutės valdžios manymu, daugiau nei 100 metų žmonės negyvena

Kasdien vis labiau artėja šventė – Gegužės 1-oji. Jei anksčiau ji būdavo kažkokia darbininkų solidarumo švente, tai nuo 1996 metų mūsų šalyje švenčiama kaip Tarptautinė darbo diena. Tik kažin ar darbininkams (buvusiems ir esamiems) ji tapo nors truputį reikšmingesne? Štai ir dabar jau ne vienos Lietuvos politinės partijos priešrinkiminis lozungas vis yra - „Mums rūpi kiekvienas žmogus“. Bet šis pasakojimas ne apie darbo liaudį, o panašia tema, - šiais metais gegužės pirmasis sekmadienis yra Motinos diena. Klausimas – ar mes pasirūpiname ir gerbiame moteris, tas kurios kūrė gyvybę, visas materialines vertybes, kovojo už tai, kad mūsų tauta būtų kiek įmanoma geresnė, sąžiningesnė, darbštesnė...

„Mano močiutei Eleonorai Mišeikienei šių metų kovo 23 dieną sukako 103-eji metai, - laiške redakcijai rašė šilutiškė Edita Norgilienė. - Ji gyvena visavertį gyvenimą, praėjusiais metais tapo net „Šilokarčemos“ laikraščio surengto konkurso „Mano šauniausia močiutė“ nugalėtoja. Ji daug laiko skiria visą savo gyvenimą mėgstamiems darbams - siuvinėja staltiesėles, mezga bei neria visokiausias grožybes, mėgsta bendrauti su žmonėmis. Augina mylimas papūgėles, kurios praskaidrina močiutės kasdienybę“.

Į jos rankas dažnai patenka laikraštis „Šilokarčema“. Šimtametė džiaugiasi, kad yra daug garbingo amžiaus senjorų, kuriuos pasveikina mūsų rajono valdžios atstovai. Neseniai ji perskaitė straipsnį  „Senjorai gali gauti vienkartinę išmoką ir politikų dėmesio“. Ji anūkės paprašė, jog ši pasidomėtų, gal dar kartais nėra užmiršta ir išbraukta iš mūsų visuomenėje gerbtinų asmenų sąrašo. Nesvarbu, kad minėtame straipsnyje išdėstyta, jog valdžia pagerbia žmones, sulaukusius 90, 95 ir 100 metų...

Kai anūkė E. Norgilienė nuvyko į Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus 106 kabinetą ir pasiteiravo, ar jos 103 metų amžiaus močiutei priklauso senjorų išmokos, išgirdo atsakymą, kad tokio amžiaus žmonės į sąrašus neįtraukti, ir jie... nebesveikinami gimtadienių proga. Nes tokių atvejų nėra buvę, kad žmonės sulauktų tokio amžiaus.

„Ar tai reiškia, jog tiek metų žmonės neišgyvena, todėl jiems ir niekas nepriklauso? – sakė Savivaldybėje apsilankiusi močiutės anūkė. - Labai apmaudu ir pikta - mano močiutė net į senjorų statusą nepatenka“.

O močiutė, pasak E. Norgilienės, pasakiusi, kad jai nieko ir nereikia iš mūsų ponų. Juk ne jie kalti, jog Dievulis ją užmiršo. Bet puokštę gėlyčių ar sveikinimo atviruką ji vis dar tikisi nors vienais metais gauti - tada patikėtų, kad valdininkų sukurtos taisyklės ne visada teisingos. Nes vis dėlto sulaukusi daugiau nei 100 metų amžiaus tebėra kupina energijos senjorė. Gal jos tokiam manymui pritartų ir valdžios atstovai?

E. Mišeikienė pastaruoju metu gyvena Kaune, pas dukrą Daną Brindzienę. Ji „Šilokarčemai“ pasakojo, kad mama, gimusi ir užaugusi Vainute, pokario metais, augindama vaikus, tarybiniame ūkyje dirbo sezonine darbininke – triūsė šienapjūtėje, ravėdavo runkelius, raudavo linus ir rišdavo juos į pėdus. Eleonoros vyras Stanislovas plušėjo darbininku karvių fermoje.

Tai kaip gi galėjo Šilutės rajono valdžia pamiršti savo krašto senjorę? Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, išgirdęs klausimą, kodėl pagerbiamųjų sąrašas baigiamas ties 100-uoju gimtadieniu, pripažino: „Taip tik popieriuje surašyta, iš tikrųjų toks jubiliejus nėra riba – sveikiname ir 105 metų bei vyresnio amžiaus žmones. Prieš keletą metų važiavome pagerbti net 110 metų sulaukusio vieno Gardamo kaimo senjoro, gyvenančio „Dituvos“ kolektyviniuose soduose (Klaipėdos r.). Sveikiname ir pinigines išmokas skiriame tik kas penkerius metus“.

Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus garantavo, kad sveikinimo atvirukas 103-ojo gimtadienio proga E. Mišeikienei tikrai bus išsiųstas.

Pasak jos dukros, močiutė savo gimtadienių šventes restorane dar pati švęsti susiorganizuoja, o Šilutės valdžia ėmė ir neva nurašė šimtametę kaip jau nebeegzistuojančią.

Rodos, tiek nedaug tetrūksta iki pilnos laimės – ir kad ponai nepamirštų pasveikinti, ir kad to nusipelniusieji, visą gyvenimą vienai ar kitai valdžiai savo prakaituotas nugaras lenkę, nebūtų užmiršti...

 

 


Straipsnio komentarai

jolanta2016-03-31
puikiai pazystu tavo mociute turiu jos siuvineta paveiksla tokiu kaip ji vienetai pasaulyje linkiu jai daug sveikatos ir kad jumoro jai niekada nestigtu Komentaras patinka Komentaras nepatinka
jonas2016-03-29
SVEIKINAME MOCIUTE,ZINOMA,VISI RAJONO GYVENTOJAI NORI ZINOTI KAD TURIME ILGAMECIU GYVENTOJU,KODEL GIMIMO DIENOS PROGA JU NEPASVEIKINTI

Komentaras patinka Komentaras nepatinka
PONULIAI SUBINĖS NEPAKIALIA NUO KEDŽIU O JUOLAB IKI TOKIU METU SENOLĖS IKI DEBESU JIEM 2016-03-29
JUK DABAR VALDININKAM DĖMESIO REIKIA O NE TOKIEM SENOLIAM JUK VALDININKAI ČIA PAS MUSU DABAR TOKIE GERADARIAI NUOŠIRDUS O REZULTATU NULIS Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Ditule2016-03-29
Šaunausioji močiutė Komentaras patinka Komentaras nepatinka
kaimynka2016-03-28
juk ta moteriškė seniai Šilutėje negyvena, o tik registruota. čia dėmesio stoka Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-03-28
kas čia per reketavimai ir ubagavimai ir dar per laikraščius? tarsi ostapikistane žmogui išgyventi yra tokia misija neįmanoma kad už tai turi gauti medalius. Nors gal taip ir yra, bet vistiek atvirkščiai, bet susimildami netrumpinkit tiems žmonėms gyvenimo su bereikalingu dėmesiu tokių kurių dėmesio ir jiems gal kažkaip ir pavykdavo iki šiolei išvengti. Komentaras patinka Komentaras nepatinka