Stintų karštligė eina į pabaiga, kol kas sugauta apie 50 tonų

Pasak žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ tarybos pirmininkės Sigitos Jakubauskienės, šiųmetė verslinė stintų žvejyba mūsų krašto žvejų dar nedžiugina. Nuo kovo 8-osios pagaunamos daugiausia smulkios stintelės. 80-130 metrų tinklais stintas gaudantys žvejai sugauna vidutiniškai 80 procentų stintelių ir tik 20 procentų didesnių stintų, ir tai kartojasi kas 3-4 metai.

Stintelių realizacijos beveik nėra. Žmonės tokių nenori arba nežino, ką su jomis daryti. Stintelės neturi pūslės, tad ją valyti visai nesunku.

S. Jakubauskienės teigimu, praėjusiais metais stintas žvejojančios pamario žvejybos įmonės sugavo 250 tonų, o kitapus stintas gaudantys kaimyninės šalies Kaliningrado srities žvejai sužvejojo dvigubai daugiau. Tokie auksiniai metai stintas gaudantiems pamario žvejams buvo 2012-ieji. Pamario žvejai sugavo 500 tonų stintų, o rusai tik 250 tonų.

Anot S. Jokubauskienės, stintos į Atmatą, Skirvytę neplaukė neršti dėl to, kad Kuršių marių vanduo buvo šiltesnis nei nurodytose upėse. Nepalankus buvo vėjas. Tad jos Kuršių marių farvateriu patraukė Kaliningrado link, bet stintų „uodegėlės“ vis dėlto ateina.

Trečiadienio rytą „Šilokarčema“ pasidomėjo, ar Šilutės turgus vis dar kvepia „šviežiais agurkais“. Iš tiesų, prie vakarinių turgaus vartų kvepėjo stintomis tik iki 9 valandos. Stintas po 2 eurus pirkėjai tuoj pat išgraibstė. Sutikome šilutiškę, 87 metų Stasę, kuri rankoje nešėsi nedidelį kiekį mažų stintelių.

„Ieškau prekiautojo, iš kurio praėjusį šeštadienį pirkaus stintų. Apgavikas jis“, - piktinosi senolė Stasė. - Matote, kokios čia stintikės, net katinai nevalgo. 5 cm dydžio, ne daugiau. Ant dėžės viršaus, kurioje buvo stintos, jis buvo sudėjęs dideles, gražias, maždaug sprindžio dydžio žuvytes. Pasakė, kad po du eurus kilogramas. Galvojau nusipirksiu kokius 2 kg, pasigardinsiu gyvenimą. Ir ką jūs manote, parsinešu namo, pradedu valyti, o ten ant viršaus - dideles, o paskui tokios „nupiepusios“, nupjaunu galvą, lieka tik uodega. Tai aš jas visas atrinkau, sudėjau į maišelį, pasvėriau, buvo beveik 500 gramų tokių mažikių stintikių. Galvoja apgaus seną bobą. Šiandien jo turguje nebuvo, bijo matyt. Bet, aš vaikščiosiu kiekvieną dieną į turgų, kol jį sutiksiu ir sugėdinsiu, tegul žino, kad taip daryti negalima. Aš už keturis eurus geriau vištos krūtinėlės būčiau nusipirkusi“.

Pokalbį girdėjęs Gediminas sakė, kad čia prekiautojų stintomis gudrybės.

„Jie turi savo taktiką. Viską žino, kaip daryti. Ant viršaus sudeda dideles stintas, o po jomis daug mažų. Kai ima, rankomis kabina taip, kad net mažikių nesimato. Mane pernai taip buvo apgavę, tai šiemet prašau, kad man leistų pačiam įsidėti. Būna tokių, kurie neleidžia, tai iš jų ir neperku“, - pasakojo šilutiškis.

Ir dar, jis nusijuokė: „Kitais metais reikės ir man, ko gero, stintomis prekiauti. Geras verslas. Nusiperki iš žvejų po pusantro euro, o parduodi po tris eurus. Žinoma, tik ne Šilutėje, į kokią Klaipėdą ar Kauną reikia nuvežti. Kaimynas 300 kg stintų nusipirko, nuvežė į Alytų ir, sakė, per tris valandas viską išgraibstė. Grįžo turtingas“.

Norėdami daugiau pasidomėti apie šiųmetį stintmetį, kuris turėjo būti ne mažas, paskambinome rusniškiui, ichtiologijos mokslų daktarui Arvydui Švagždžiui, kuris tuo metu darbavosi Nidoje. Gaila, sužinojome, kad stintmetis eina į pabaigą. O stintas begaudo tik kelios įmonės, tad suskubome jas įamžinti nuotraukose.

Prieš pietus Rusnėje, prie Skirvytės upės, už valymo įrenginių, vienos žvejų įmonės technika ramiai ilsėjosi – laukė, kol gaus komandą pajudėjus stintoms. Kitapus Skirvytės upės po naktinės žvejybos ilsėjosi rusai.

Prie antrosios Skirvytės krantinės girdėjosi kalbos ir vyko veiksmas. Mažų sidabro spalva žaižaruojančių žuvyčių magija tokia stipri, kad  čia įmonės žvejai įsikūrę jau nuo vasario 24-osios. Vyrai neskubėdami tądien periodiškai valkšnaudami sugaudavo po 2 dėžes stintų. Tai - apie 60 kg.

Pakalbintas rusniškis žvejys Algis Svitkinas prisiminė vieno seno rusniškio, jau išėjusios amžinybėn žodžius: „Ateis Velykos ir stintų bus“. Čia vyrai gyvena kaip namie, tik be antrųjų pusių. Patys valgyti išsiverda. Naktį stintas gaudo prie elektros šviesos.

„Ateina Velykos ir kasmet būna stintų. Panašu, kad taip kartojasi daugybę metų. Tam pritaria ir ichtiologijos mokslų daktaras A. Švagždys. 1994 metais buvo didelis potvynis. Nebuvo kur dėti stintų per Velykas. Šiaip kas ketverius-penkerius metus didysis stintmetis kartojasi. Taip jau yra. O kaip šiemet bus? Labai ilgas stintmetis. Bet stintų bus. Diena dienai nelygi. Mes tikimės, kad jų bus daugiau. O kaip toliau? Lauksime, - „Šilokarčemai“ sakė rusniškis žvejys A. Svitkinas.

Panašu, kad nieko gero jau nebesulauksime. „Lampetros“ vadovė S. Jakubauskienė vakar „Šilokarčemai“ sakė, kad tikslius duomenis, kiek pagauta stintų, ji turės tik balandžio 1 dieną. Manoma, kad šiuo metu yra sužvejota apie 50 tonų stintų. Palyginkite – palankiais stintmečiais jų būdavo pagaunama net iki 500 tonų.