Ventės rago lankytojams – linksma staigmena

Ventės rage atsirado naujas traukos objektas – draugiškas gandras, tarsi šuniukas sekiojantis šio nuostabaus gamtos kampelio lankytojus ir nevengiantis pozuoti nuotraukoms.

„Tai – turistinis gandras“, – juokėsi Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Šis nė metų neturintis gandras pakeitė jau į amžinuosius medžioklės plotus iškeliavusią buvusią Ventės rago pažibą, turbūt garsiausią Lietuvos gandrą Grantą, kurį V.Jusys buvo prisijaukinęs prieš vienuolika metų.

Praminė Praniu

Naujasis Ventės rago gandras gimė vos pernai Šiaulių regione ir greičiausiai buvo išmestas iš lizdo. Jį suradę žmonės kreipėsi į V.Jusį patarimo, kaip su gandriuku elgtis, ir ornitologas pasiūlė paukštį atvežti į Ventės ragą.

Rugpjūtį ir rugsėjį gandriukas išskrido į Kintus, kur gyveno prie mokyklos. Ten vietos gyventojų buvo pramintas Praniu. O atšalus orams gandrą ėmėsi globoti šilutiškis verslininkas.

Dabar, kai į Lietuvą vėl atėjo pavasaris, Pranis grįžo į Ventės ragą, kur linksmina žmones, atvykusius pasigrožėti pasakiška šio krašto gamta. Ypač daug dėmesio gandras sulaukė per Velykų savaitgalį, kada Ventės rage buvo kaip niekad gausu lankytojų.

Gandras leidžiasi vaišinamas duona, mėsa ar žuvimi ir mielai pozuoja nuotraukoms. Nors ir noriai lesa jam pasiūlytą maistą, paukštis nėra alkanas. Ventės rago ornitologijos stoties vadovas jam į tvenkinį įmeta palesti šaldytos žuvies.

„Šitas gandras neagresyvus. Tas, kurį auginau anksčiau, puldinėdavo vaikus, nemėgdavo moterų. O šitas į nieką nekreipia dėmesio, leidžiasi lesinamas iš rankos“, – pasakojo V.Jusys.

Tiesa, mažų vaikų arti gandro ornitologas siūlė neleisti – juos paukštis gali pagąsdinti, siekti jiems įkirsti. Štai kodėl pernai ornitologinės stoties darbuotojai net paliko užrašus, įspėjančius vaikų arti gandro neleisti.

Tai, kad gandras ne itin draugiškai reaguoja į vaikus, buvo galima pastebėti ir praėjusį savaitgalį. Nedidelį kombinezonu aprengtą vos vaikščioti pramokusį mažylį pakilęs paukštis bandė pačiupti už pakarpos, įgnybti taikėsi ir didesniam vaikui.

Granto nebeliko

Pernai Pranis turėjo ir kompanijos – vasaros pabaigoje ir rudenį Ventės rage gyveno trys gandrai. Vėliau du išskrido, o vieną, negalėjusį skraidyti, nes buvo sužeistas, deja, papjovė lapė.

Dabar Pranis vėl nebe vienintelis. Duodamas interviu telefonu V.Jusys pasakojo stebintis du jau sugrįžusius gandrus, gyvenančius lizde virš jo ūkinio pastato. Patinas sugrįžo šeštadienį, kovo 26 dieną, o patelė parskrido diena vėliau.

Deja, V.Jusio prijaukinto ir užauginto gandro Granto jau nebėra. Jis nugaišo pernai, kaip spėjo šeimininkas, kuo nors apsinuodijęs. Šiaip gandrai gyvena apie 30 metų, tad Grantas išskrido Anapilin gerokai per anksti.

Grantas buvo įžymiausias Lietuvos gandras, apie kurį ne kartą pasakota žiniasklaidoje. 2004 metais iš lizdo išmestas ir ornitologo prijaukintas Grantas, kaip ir Pranis, buvo turistinis gandras.

Šis paukštis mėgdavo leisti laiką abipus marių: tiek Ventės rage, tiek ir Nidoje, kur vietinių buvo pramintas Juozu. Nidoje gandras kaulydavo iš vietos žvejų žuvies ir linksmindavo turistus.

Kur gandrų daugiausia?

Lietuva yra tankiausiai gandrų apgyvendinta šalis. Daugiausia šių sparnuočių gyvena vakariniame šalies pakraštyje: Šilutės, Tauragės, Klaipėdos rajone, taip pat jų daug yra Suvalkijoje.

Kaip žinia, rudeniop gandrai išskrenda žiemoti į Afriką, o jau nuo kovo ima grįžti į Lietuvą.

Šiemet pirmieji gandrai parskrido jau kovo pradžioje. Apie 20 proc. gandrų grįžo iki Velykų savaitgalio. V.Jusio teigimu, šią savaitę turėtų parskristi dar apie 50-60 proc. gandrų.

Padaugėjo ir gervių

Gandrų, kaip ir kitų didžiųjų paukščių, Lietuvoje smarkiai padaugėjo. Pavyzdžiui, gandrų per pastaruosius 20 metų mūsų šalyje padvigubėjo, o gervių, kurios Lietuvoje anksčiau buvo gana retai sutinkami paukščiai, atsirado gal 10 kartų daugiau.

Dabar, pasak ornitologo, gervių galima pamatyti visur: jos užėmė ir joms tinkamas, ir ne visai tinkamas perėti vietas. Specialistas spėjo, kad Lietuvoje peri apie keli tūkstančiai gervių porų.

Daugiau Lietuvoje yra ir jūrinių erelių, kurie taip pat prieš 20 metų buvo didžiulė retenybė.

Mūsų paukščiai – pietiečių pietūs

Deja, ne tik pas mus, bet ir kitose pasaulio šalyse sparčiai nyksta maži paukščiukai: kregždės, devynbalsės, pečialindos.

„Su smulkiais paukščiais padėtis daugelyje valstybių yra katastrofiška. Palyginti su tuo, kas buvo prieš 20-30 metų, kai kurių rūšių paukščių, tokių kaip nendrinukės, devynbalsės, pečialindos, kregždės, dabar perpus mažiau pagaunam.

Tai lemia ne maisto trūkumas, bet tiesioginis tų paukščių naikinimas Pietų Europoje (Maltoje, Italijoje, Graikijoje) ir Šiaurės Afrikoje. Ten juos medžioja dėl maisto, gaudo spąstais, tinklais, net šakas klijais ištepa“, – apgailestavo ornitologas, niekaip negalintis suprasti tokių barbariškų pietiečių papročių.

Tarp Lietuvos paukščių – ir papūgos

Tačiau į Lietuvą atskrenda ir egzotinių paukščių.

Pavyzdžiui, pernai balandį Lietuvoje prie Beržėnų, Kelmės rajone, buvo aptiktas garbanotasis pelikanas.

Stankiškių kaimo apylinkėse, neseniai suartoje pievoje pernai buvo aptiktas ir kitas Lietuvoje dar nematytas paukštis tundrinis sėjikas, kurio veisimosi arealas driekiasi per visą Šiaurės Sibirą nuo Uralo kalnų į rytus iki pat Kamčiatkos, o dalis populiacijos peri ir Aliaskos vakarinėje dalyje.

O visai neseniai lrytas.lt rašė ir apie Vilniuje, Viršuliškėse, žiemojusią žieduotąją Kramerio papūgą, dar vadinamą žiedakakle papūgėle arba tiesiog Kramerio papūga.