Šiuolaikiškų ponų draugysčių ypatumai
„Ponai ir ponios, patogiai įsitaisykite savo krėsluose, kėdėse ir pabandykite kantriai, ramiai pasižiūrėti bei išklausyti mažo statistinio Lietuvos rajono kai kurių gyventojų minčių bei požiūrio į Lietuvą, Seimą ir problemas, su kuriomis jie susiduria savo darbo srityje, kiekviename žingsnyje“, - tokiais žodžiais prasideda filmas „Tautos nuotaikos“, neseniai parodytas partijos „Tvarka ir teisingumas“ kongrese. Pakalbinti šilutiškiai šiame filme negaili piktų žodžių valdžios atstovams, pasak jų, ne taip jau gera visiems gyventi Lietuvoje, išimtį sudaro tik valdininkijos atstovai. Tad šis straipsnis – apie Šilutės ponus, kuriems ir čia, pamario krašte, gera gyventi, ir apie galimybę nemokamai pavažinėti bei paskraidyti po pasaulį už mūsų visų – mokesčių mokėtojų – pinigus.
Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis jau pristatė seniūnijų bendruomenėms savo ir Tarybos 2015 metų veiklos atskaitą. Pristatyti tai pristatė, bet ši ataskaita dar niekur ir niekieno nepatvirtinta. Tik jau pasibaigus mero ir Savivaldybės administracijos direktoriaus kelionėms po seniūnijas, šiandien, kovo 31-ąją, pastaroji veiklos ataskaita pateikta Tarybai, kuri turėtų pritarti tokiam dokumentui. Aišku, galėtų ir nepritarti, bet žinant tai, kad didžioji dalis (17) vietos politikų yra lojalūs merui , ir tik 8 – opozicijos atstovai, taip tikrai neatsitiks.
Mero veiklos ataskaitos paskutinė dalis pavadinta „Bendradarbiavimas“. Čia išvardinti visi vienuolika Šilutės rajono savivaldybės tarptautinių partnerių: Vokietijos Emericho, Švedijos Ljunby, Rusijos Slavsko, Lenkijos Ostrudos, Gdanski Prušč, Latvijos Saldus, Turkijos Alanijos, Italijos Čitadukale, Švedijos Velinje savivaldybės, Rusijos Kaliningrado Dūma ir Lenkijos Gdansko apskritis.
Išvykos į šventes. Už kieno pinigus?
Mero ataskaitoje rašoma, kad Šilutės rajono savivaldybę ir Gdansko (Lenkija) apskrities bei rajono savivaldybes sieja ilgametė draugystė ir bendri įgyvendinti projektai. 2015 metais Gdansko savivaldybių vadovai ir atstovai dalyvavo Šilutės miesto šventės renginiuose, o Šilutės rajono savivaldybės atstovai buvo išvykę atsakomojo vizito į šventinius renginius Gdansko Prušč mieste.
Ar ne gražu? Draugauja, vyksta vieni pas kitus į svečius... O važinėja ponai tikrai ne už savo asmenines lėšas, tam tikslui yra darbininkų tauta (ir čia, ir Lenkijoje), kuri uždirba pinigus ponų kelionėms.
O štai naujai išrinktas Ostrudos (Lenkija) savivaldybės vadovas su atstovais lapkričio mėnesį buvo atvykęs oficialaus vizito į Šilutės rajono savivaldybę. Vizito metu buvo pristatytos abi savivaldybės, jų pasiekimai, įgyvendinti projektai, vykdoma veikla ir prioritetai. Visas šis renginys buvo reikalingas tam, kad naujasis Ostrudos savivaldybės vadovas asmeniškai pažinotų Šilutės merą arba bent jau žinotų, kaip ta Šilutė atrodo. Ir vėl gi už mokesčių mokėtojų pinigus...
Kad lenkų kelionė taip prastai neatrodytų, buvo įdarbinta ir daugiau įstaigų. Turizmo informacijos centrai (Ostrudos ir Šilutės) pasirašė ketinimų protokolą, siekdami aktyvesnės informacijos sklaidos apie turizmo vystymą Lietuvoje ir Lenkijoje. O jeigu tas turizmo vystymas abiejose šalyse tarptautiniu mastu nežiba, tai tada, galima manyti, belieka tik pasidžiaugti toks tokiu...
Užtat lenkų ponai pamatė Pakalnės upėje įrengtą prieplauką, Ventės rago ornitologijos stotį, Kintų Vydūno kultūros centrą, Švėkšnos „Saulės“ gimnaziją bei Švėkšnos tradicinių amatų centrą. Juk tai tikra ekskursija, kurios metu lankant tokius objektus jiems net bilietų pirkti nereikia. Pažiūrėkite, kokia paprastiems mirtingiesiems yra bilieto kaina už Ventės rago ornitologijos stoties ekspozicijos apžiūrėjimą (suaugusiems – 3 eurai, moksleiviams, studentams, pensininkams – 2 eurai). Negana to, Šilutės valdžia, kartu su partneriais iš Ostrudos, jau planuoja parengti galimų bendrų renginių 2016 metais planą.
Saldus politikai – žuvies sriubos virimo specialistai
Štai ištrauka iš šilutiškio mero praėjusių metų veiklos ataskaitos:
„Saldus (Latvija) savivaldybėje su darbiniu vizitu lankėsi Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir skyrių specialistai, buvo aptartos galimybės įgyvendinti bendrus projektus kultūros, turizmo ir sporto srityse. Saldus savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja supažindino su statistiniais rodikliais, finansavimo šaltiniais bei įgyvendintais projektais. Šilutės rajono savivaldybės atstovai pateikė įvairių projektų idėjų bei įgyvendinimo galimybes iš ateinančio finansavimo periodo. Po susitikimo savivaldybėje atstovai lankėsi naujai įrengtoje muzikos ir meno mokykloje, prieš savaitę atidarytame stadione. Buvo nutarta teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus, susijusius su stadiono sutvarkymu Šilutėje bei technikos centro įrengimu abiejose savivaldybėse“.
„Šilutės miesto šventiniuose renginiuose bei Žuvienės virimo čempionate dalyvavo ir Šilutės rajono savivaldybės partneriai iš Latvijos – Saldus savivaldybės, - dar teigiama mero veiklos ataskaitoje. - Pastarajame latviai buvo pripažinti geriausiais žuvies sriubos kategorijoje ir laimėjo specialųjį Šilutės seniūno prizą.
Mero manymu, vadovai neturėtų keliauti po pasaulį...
O štai ką meras V. Laurinaitis „Šilokarčemos“ korespondentui sakė vasario mėnesį:
„Su Saldus savivaldybe iš Latvijos sutartis pasirašyta prieš 10 metų, bet su ja nė vienas projektas neįvykdytas. Pirmadienį važiuosime į Ostrudą (Lenkija), kur paskutinį kartą buvome 2005 metais, jokio konkretesnio bendradarbiavimo su šia savivaldybe dar nebuvo. Kovo mėnesį važiuosime į Ljunby (Švedija), su jais sutartis pasirašyta prieš 10 ar 12 metų, bet dar nė vieno bendro projekto neįvykdyta. Kam reikia turėti partnerių sąrašą, bet nė vieno projekto nevykdyti? Arba, sakykime, su Turkijos Alanijos miesto savivaldybe sutartis pasirašyta, bet jokia veikla nevyksta. Nebent tik mūsų Savivaldybės vadovai ten buvo nuvažiavę. Na, ne vadovams reikia važiuoti...“ (straipsnis „Šilutė - kylanti žvaigždė Europos turizmo žemėlapyje?“, „Šilokarčema“, 2016 m. vasario 18 d.).
Bendradarbiauti… į kurortą
Alanijos (Turkija) kurorte 2015 m. balandžio 23 d. įvykusiame šventiniame renginyje, skirtame Tarptautinei suverenumo ir vaikų dienai, dalyvavo Šilutės sportinių šokių klubas „Lūgnė“. Šilutiškiai, kartu su kitomis delegacijomis, atidaryme dalyvavo kaip svečiai ir stebėjo Turkijos mokyklų vaikų bei jaunimo pasirodymus.
Ir kokia gi šventė be Šilutės valdžios? Gegužės 23-24 dienomis Šilutės rajono savivaldybės atstovai, Alanijos savivaldybės mero Adem Murat Yücel kvietimu, išskubėjo dalyvauti Tarptautinėje Alanijos kultūros ir meno šventėje. Šioje šventėje dalyvavo delegacijos iš Vokietijos, Austrijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos, Graikijos, Vengrijos bei Kinijos.
Šilutės gintarą – į Kiniją. O kartu su juo – ir politikus?
„Šilutės rajono savivaldybė buvo tarpininkais bendraujant su Fušuno (Kinija) savivaldybe dėl galimybės susitikti su gintaro gaminių gamintojais ir galimybėmis aptarti importo bei eksporto klausimus. Artimiausiu metu planuojamas susitikimas su minėtos savivaldybės atstovais“, - rašoma mero veiklos ataskaitoje.
Tai bent! Gal kas nors galėtų paaiškinti, kokie didžiuliai gintaro kiekiai perdirbami Šilutėje, kad jam parduoti ieškoma milijardinės pirkėjų rinkos?
Matyt, malonu būtų Šilutės valdžios vyrams ir dailiosios lyties atstovėms už dyką parskraidyti ne tik į Turkijos kurortą Alaniją, bet dar ir gerokai toliau - į Kiniją...
Užsieniečių vaišėms – 8 tūkst. eurų
Kiekvienas save gerbiantis lietuvis supranta, kad svečius reikia vaišinti. Priešingu atveju, jis neilgai bus tavo svečias...
Štai nedidelė ištrauka iš mero praėjusių metų veiklos ataskaitos:
„Savivaldybės mero fondo lėšos 2015 metais buvo naudojamos:
užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidoms (transporto, nakvynės, maitinimo, vertėjų, gidų ir kitų paslaugų, gėlių, suvenyrų, atminimo dovanų pirkimo) – 1 734 Eur;
užsienyje arba Lietuvoje rengiamų oficialių priėmimų išlaidoms (vaišių, pobūvių, rengiamų delegacijų, svečių garbei, įstatymais nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, valstybės ar Savivaldybės jubiliejų, oficialių darbo susitikimų proga organizavimo (maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo) – 2 837,7 Eur;
reprezentaciniams suvenyrams, vizitinėms kortelėms, leidiniams – 3 601,11 Eur“.
Buvęs meras nesupranta dabartinio mero
Paklaustas, kaip vertina dabartinių savivaldybės vadovų keliones į užsienį, tai vadinant bendradarbiavimu, buvęs Šilutės rajono savivaldybės meras Arvydas Jakas taip paaiškino:
„Mes, kai aš buvau meru, tuo metu ruošdavome bendrus projektus. Į juos įtraukdavome mūsų miesto partneres savivaldybes tam, kad galėtume dalyvauti Europos Sąjungos finansuojamuose projektuose. Mes nemažai esame paruošę projektų kartu su lenkais ir švedais. Jeigu tik būdavo galimybė, mes būtinai įtraukdavome juos. Nežinau, kodėl tas bendravimas nutrūksta ir kodėl dabar neberuošiami projektai kartu su kitų šalių miestų savivaldybėmis. To reikėtų paklausti dabartinės valdžios“.
Gražūs pavyzdžiai čia pat, tik ne Šilutėje...
Šilutės rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Algirdas Gečas „Šilokarčemai“ teigė:
„Savivaldybė turi daug partnerių, bet su kai kuriais yra bendraujama tik popieriniu būdu. Aš manau, kad savivaldybės turi bendrauti, palaikyti ryšius. Teigiami kitų savivaldybių pavyzdžiai rodo, kad bendraujant galima turėti akivaizdžios naudos. Neseniai per televiziją rodė, kaip Alytaus savivaldybė, bendradarbiaudama su Lenkijos Respublikos Suvalkų vaivadijos savivaldybe, įgyvendina bendrus europinius projektus kultūros, švietimo, verslo srityse ir pan. Toks bendradarbiavimas yra teigiamas pavyzdys. Mūsų kaimynės – Šilalės – savivaldybė, bendradarbiaudama su užsienio partneriais – RF Kaliningrado srities Slavsko savivaldybe, pasistatė sporto ir laisvalaikio centrą su pirčių bei vandens atrakcijų zona. Šilutės savivaldybėje aš tokios naudos nematau. Dažniausiai mūsų partnerystė baigiasi tik vizitais, pasirašomos daug žadančios direktyvos. Prisimenu, kaip kažkurio Šilutės mero vadovaujama delegacija skrido į Konaklį (Turkija), o grįžusi žadėjo mainus kultūros, švietimo ir kitose srityse. Kur dabar yra tie mainai? Pinigėliai išleisti, o jokios naudos yra sunku įžvelgti. Didžiausia problema, kad mes galbūt nemokame tą partnerystę pasukti tokia linkme, kad mūsų kraštui ir krašto žmonėms būtų reali, apčiuopiama nauda“.