ES parama – Klaipėdos jūrų uosto plėtrai ir šalies ekonomikos augimui

Klaipėdos uosto plėtra atneš ekonominės naudos visai mūsų valstybei.

Pagilinus laivybos kanalą padidėjo didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumas, taip pat paties uosto konkurencingumas ir pralaidumas. Esant tokiems uosto laivybos kanalo parametrams, Klaipėdos uoste sudarytos sąlygos pilnai pakrauti laivus, kurių gramzda -13,5 m.

Šis projektas yra rekordinis (per visą uosto istoriją) ir pagal atliktų darbų mastą gilinant uostą, ir pagal paramos dydį, naudojant Europos Sąjungos lėšas.

Klaipėdos uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus teigė, jog dabar bus garantuota efektyvi uosto veikla, sustiprės uosto konkurencingumas, bus užtikrintas krovinių srautų didėjimas. Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža: „Galimybė į laivus sutalpinti didesnį kiekį krovinių sudaro sąlygas mūsų kompanijai didinti apyvartą ir gauti daugiau pajamų. Taip sukuriame daugiau darbo visoms transporto rūšims ir Lietuvos valstybei“.

O jau po dviejų savaičių iš Klaipėdos uosto su 68 tūkst. tonų geležies rūdos kroviniu išplaukė laivas „Marina“. 225 m ilgio laivas buvo pakrautas iki 13,35 m grimzlės.

Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė „Šilokarčemai“ sakė, kad šį kartą Klaipėdos uoste buvo atlikti didžiausi gilinimo darbai.

„Šis projektas – tai bendrosios uosto infrastruktūros projektas, kuris yra skirtas daugeliui operatorių, dirbančių uoste, ir apima visą pietinę uosto dalį bei šiek tiek – centrinę dalį, - teigė V. Paukštė. - Dabar uosto direkcijos tikslas yra maksimaliai išnaudoti šį kanalą, ir mes planuojame bei vykdome šiuo metu nemažai projektų, kad būtų padidintas gylis prie atskirų įmonių krantinių, kad būtų galima priimti kiek įmanoma didesnius laivus. Planuojame skelbti konkursą ir jau esame parengę techninę užduotį dėl išgilinimo prie 5-tos ir 6-tos krantinės (kompanija KLASCO). Jau pasirašėme sutartį su projektuotojais dėl 69-tos ir 70-tos krantinių (kompanija BEGA) išgilinimo.“

Pasak V. Paukštės, artimiausiu metu bus skelbiamas dar vienas konkursas gilinimo darbams atlikti prie „Klaipėdos Smeltės“ krantinių. Tai ypač svarbus projektas, kurį įgyvendinus bus įkurtas konteinerių paskirstymo centras. Iškasus prie Smeltės krantinių apie 80 tūkst. kub. m grunto ir padidinus gylį iki 13,8-14 metrų, minėtasis centras galės pradėti veikti.

„Jau parengtas ir 101-104 krantinių rekonstrukcijos projektas, kurio vertė – apie 15 mln. litų. Įvykdžius jį, ir prie šių krantinių bus galima priimti „PostPanamax“ tipo laivus, nes gylis bus 14 metrų.
Be abejo, šis kanalas tarnaus ir suskystintas gamtines dujas atgabensiantiems laivams į būsimąjį suskystintų dujų terminalą. Prieš mėnesį gilinimo darbai buvo baigti ir terminalo teritorijoje.
 Anksčiau buvo atliktas kanalo tobulinimo projektas, kurio metu panaikinti laivybai trukdantys ruožai.
Vykdant šiuos tris projektus Klaipėdos uoste iš viso buvo iškasta daugiau nei 6 mln. kub. m grunto“, - teigė Infrastruktūros departamento vadovas.
 Klaipėdos uosto modernizavimo projektai įgyvendinami pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Krovinių ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste“. Iš viso 2007–2013 m. laikotarpiu šiems darbams skiriama 473,8 mln. litų ES sanglaudos fondo paramos.

Reklama: Siramis.lt