Seimas atšaukė prieš savaitę nustatytas minimalias pieno supirkimo kainas

Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos Seime turėtų būti svarstomos kitą ketvirtadienį, kai išvadas pateiks Kaimo reikalų bei Ekonomikos komitetai. Jų posėdžiai numatyti trečiadienį.

Seimo sprendimą etikos sargams apskundė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Priimant pataisas, jis per balsavimą susilaikė.

Pataisų autorius „darbietis“ Jonas Kondrotas tokį Seimo sprendimą apibūdino „kiškių nėrimu į krūmus“.

„Seimo nariai taip gausiai dalyvavo (prieš savaitę priimant pataisas – BNS) ir labai vieningai palaikė prieš žemdirbių streiką, o dabar kažkaip kaip kiškiai į krūmus“, – teigė parlamentaras, kurio duomenimis, smulkiems ūkininkams, kurių yra apie 30 tūkst., perdirbėjai moka po 8 centus už kilogramą pieno.  

Premjeras Algirdas Butkevičius pakartojo, kad supirkimo kainos negali būti reguliuojamos jokiais įstatymais.

„Mano pozicija dėl kainų reguliavimo nesikeitė, nesikeičia ir nesikeis. Seniai sakiau, kad kainos negali būti reguliuojamos jokiais įstatymais. Nesu planinės ekonomikos šalininkas“, – Seime žurnalistams teigė premjeras.

Liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas pataisas vadino „šiurkščiausiu įsikišimu į rinkos santykius“.

„Šitas įstatymas neturi jokios perspektyvos, ir dėl padėties pieno rinkoje reikia spręsti visai kitais būdais. Tokie reguliavimai, kokie dabar į šį įstatymo projektą yra įtraukti, tikrai atves prie to, kad pieno perdirbėjai pirks pieną Latvijoje, Lenkijoje ar net dar tolesniuose kraštuose, o mūsų smulkieji pieno ūkiai visiškai sunyks“, - kalbėjo Seimo narys. Jis piktinosi, kad Lietuva tinkamai nepasiruošė pieno kvotos ES naikinimui. 

Tuo tarpu Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Glaveckas pareiškė, kad prekybos tinklai nustato per dideles pelno maržas: „Vertėtų pagalvoti apie apribojimą tos maržos ne įstatymu, bet viršpelnio reguliavimu, nes viršpelnis, kuris yra gaunamas tuo atveju, galėtų būti papildomai apmokestinamas ir tuo būtų sumažinama jų galimybė didinti taip beatodairiškai kainas.“

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius teigė nepritariantis, kad pataisos dėl minimalių pieno supirkimo kainų nustatymo nebūtų svarstomos „tokia skuba“.

„Jeigu ir vienam, ir kitam, ir trečiam tas įstatymo projektas netinka, apie tokią skubą negalime kalbėti, turime išanalizuoti. Logiška, kad komitetas susirinks ir išgirs ir mažą, ir didelį, ir priims teisingiausią sprendimą“, – žurnalistams teigė S. Bucevičius.

Pasak jo, Seimui apsisprendžiant dėl kainų reguliavimo, reikia atsižvelgti, kokia praktika šiuo klausimu taikoma Europos Sąjungoje.

„Jeigu mes prašome iš ES paramos pieno sektoriui, tai tuo įstatymu pažeistume europinę teisę. Tada klausimas – ko mes jų galime prašyti paramos, jeigu pažeidinėjame – geras ar blogas būtų – jų sprendimus. Reikia į teisinį rūbą įvilkti taip, kad nekiltų prieštaravimų teisei“, – teigė S. Bucevičius.

Jis pabrėžė remiantis pieno supirkimo kainų reguliavimo idėją ir siūlo sekti kitų ES valstybių pavyzdžiu.

„Reguliavimas turi būti, bet klausimas – koks. Nes kitos ES narės riša pieno supirkimo kainas prie europinių dydžių, todėl manau, kad mums reikia tai išanalizuoti ir rišti prie kažkokio dydžio – 90 proc. ar 85 proc.“, – kalbėjo jis.

Du socialdemokratai, dirbantys Kaimo reikalų komitete, Bronius Pauža ir Edmundas Jonyla jau yra pateikę pataisas, kuriomis siūlo nustatyti, kad minimali pieno supirkimo kaina būtų nustatoma ir ji laikinai siektų ne mažiau kaip 90 proc. Europos Sąjungos šalyse mokamos vidutinės pieno pirkimo kainos.

Seimo prieš savaitę priimtos pataisos įpareigojo pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną pieno, o tarpininkus – ne mažiau kaip 130 eurų.

Šias kainas Seimas nustatė ūkininkams skundžiantis vis krintančiomis pieno kainomis. Anot ūkininkų, toks įstatymas negalėjo santykių su perdirbėjais, nes šie grasina iš smulkiųjų visai nebesupirkti pieno. Tad žemdirbiai siūlė panaikinti Seimo priimtą, bet dar prezidentės nepasirašytą įstatymą.

Dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje ir nepakankamų valdžios pastangų gerinti padėtį, Lietuvos pieno gamintojų asociacija trečiadienį Vilniuje surengė protesto akciją Vilniuje.

Šis Seimo sprendimas sulaukė ir pieno perdirbėjų, taip pat – ekonomikos ekspertų kritikos. Anot jų, toks reguliavimas pažeidžia laisvos rinkos principus, o Konkurencijos tarybos teigimu – prieštarauja Konstitucijai.

Kad būtų įvestos minimalios pieno supirkimo kainos balsavo 93 Seimo nariai.