Daivaras Rybakovas gamtoje ieško poilsio, politikoje – teisybės

Medžioklė

D. Rybakovas vasaros sezono pradžią susiejo su didžiausiu savo pomėgiu – medžiokle. Medžiodamas net dviejuose būreliuose 38-erių metų vyriškis nesiekia rekordų dėl sumedžiotų žvėrių skaičių, o, visų pirma, stengiasi ugdyti gerą, solidų medžiotojo įvaizdį. Dėl to Daivaro iniciatyva praėjusiais metais buvo surengtos net dvi varovinės medžioklės, kuriose dalyvavo medžiotojai su savo šeimos nariais. Pats medžiotojas juokauja, kad moterys turi žinoti, kur išleidžia savo vyrus. Medžiokle moterys liko patenkintos, o jai pasibaigus, vyrai savo damas apdovanojo papuošalais.

Pašnekovas – kuklus. Tik ilgiau kalbintas jis išduoda, kad vienos medžioklės metu jam pavyko sumedžioti net du vilkus. Ne kiekvienam medžiokliui iš viso lemta pamatyti šį miško sanitarą laisvėje.

Elnių kvieslių čempionatai

Prieš keletą metų vykusios Jurbarko miesto jubiliejaus šventės metu pašnekovas organizavo dažnam net negirdėtą atrakciją – Elnių kvieslių čempionatą. Ir ne tik Jurbarke D. Rybakovas žinomas kaip elnių kvieslys, pernai Baltarusijoje jis dalyvavo 17-ajame Europos elnių kvieslių čempionate. Čempionatą pamečiui rengia vienuolika jame dalyvaujančių šalių, šiemet buvo eilė Baltarusijai. Čempionatas vyko Belovežo girioje ir buvo, pasak Daivaro, puikiai organizuotas, lietuvių komanda pagarbiai ir šiltai priimta, o Baltarusija pasirodė labai europietiškas kraštas – renovuoti namai, sutvarkyta aplinka ir jokių šiukšlių. Lietuviai šiame čempionate užėmė garbingą ketvirtąją vietą. Asmeninėje elnių kvieslių įskaitoje Europos lygoje jis atsidūrė ties viduriu – 14-oje vietoje.  

„Tačiau dar geriau, kai nakčia miške atsiduri priešais elnią ir su juo kalbiesi”, – tikina medžiotojas, išmokęs prikviesti elnius. Elniai medžiojami rugsėjį, kai rujoja – kitaip jų neprikviesi. D. Rybakovui yra pasisekę prikviesti gal penkiasdešimt, o sumedžiojo tik tris – kiti nebuvo tam skirti. Pernai Daivaro sumedžioto elnio ragai buvo įvertinti 208 balais ir pelnė sidabro medalį, tik 2 balų pritrūko iki aukso. „Tai pirmasis mano medalis už medžioklės trofėjus, o vertinimas vyko Žagarėje tą patį savaitgalį, kai buvau Baltarusijoje”, – sakė medžiotojas.
Daug vertingų pamokų gavę iš lenkų po čempionato lietuviai pasiryžę steigti elnių kvieslių asociaciją. „Kviesime medžiotojus mokytis šio įdomaus meno. Kitąmet čempionatas vyks Vengrijoje, dar po metų Prancūzijoje – turime tikslą išsiųsti ten atrinktus geriausius Lietuvos elnių kvieslius. Lenkijoje atrankose dalyvauja po 600 žmonių, o pas mus 15, tiek buvo pernai Jurbarke surengtose respublikinėse varžybose. Dalyvavimas Europos čempionatuose – tai yra pripažinimas, kad valstybė sugeba tvarkyti savo medžioklės ūkį”, – įsitikinęs D. Rybakovas. 

Pašnekovo teigimu, Jurbarke, o ir Pagėgių krašte, kiek jam teko bendrauti su vietos medžiotojais, yra labai daug elnių, bet retas kuris bando juos prisišaukti. Vyriškis pasakoja apie tai, kaip pirmą kartą paėmė elnių viliojimo ragą. „Kartą miške išgirdau maurojantį elnią. Kitą kartą paėmiau kanalizacijos vamzdį, pagalvojau, pabandysiu. Ėjau į rujos vietą, pasiklausiau kaip elnias baubia, pabandžiau pamėgdžioti. Pasisekė, elniai atsakė. Tada ir užsikabinau, - pasakoja medžiotojas. – Namuose ir darbe internetu klausiau įvairių elnių balsų, išmokau rujojančio elnio balsą, jauniklio, brandaus elnio balsą. Pavyksta prisišaukti, galėtum ir lengvai sumedžioti, tačiau mano tikslas – „pasikalbėti“ su žvėrimi. Jeigu tau, žmogau, kuris esi ganėtinai nutolęs nuo gamtos, pavyksta rasti bendrą kalbą su laukiniu žvėrimi, tai jau visai kitas malonumas“.

Laisvalaikis

„Laisvo laiko yra tiek, kiek Dievas davė ir kiek sugebėjai susitaupyti nuo tiesioginio darbo“, - linksmai pasakoja vyriškis. Mėgstamiausias jo pomėgis – kelionės. Daivaro teigimu, jis džiaugiasi atrandantis Mažosios Lietuvos lobius, aktyviai domisi krašto istorija, geografija. Tuo pačiu, kalbinant žmones, ir kai kurios problemos išaiškėja. „Rinkiminė agitacija man ne darbas – tai tarsi kelionė, su naujai sutiktais veidais, kultūros objektais, tradicijomis“, - pasakoja etnologo profesiją įgijęs vyriškis.

Vasaros metu mėgstamiausias jo užsiėmimas – žvejyba. Žvejoti, tai jau tapo tradicija, vyksta į Suomiją. Ir ten – su šeima, su draugais. Taip pat kasmet stengiasi aplankyti ir Gruziją, kuri Lietuvai yra labai artima bei draugiška. Turi jis šioje šalyje bičiulių, su kuriais pavakarojimai prie laužo, su tradicinio vyno taure, ne tik atpalaiduoja, bet ir suteikia poilsį visiems metams. „Ne tik pailsiu, bet ir pasisemiu idėjų, kurias panaudoju tiek versle, tiek politikoje. Sutikti žmonės praturtina. Čia kalbu ne tik apie partijos kolegas, bet ir apie kitų politinių pažiūrų pašnekovus, su kuriais, turinčiais tvirtą nuomonę, diskutuoti visada būna labai smagu“, - pasakoja magistro laipsnio politikos mokslų srityje siekiantis D. Rybakovas.

„Didžiuojuosi, kad žmonės juo tiki“

Visada užimtas, kupinas idėjų, skubantis – toks D. Rybakovo įvaizdis Jurbarko mieste, kur yra sukūręs verslą ir įdarbinęs apie 40 vietos gyventojų bei Smalininkuose, kur gyvena. Ar nesunku su tokiu vyru – klausiame jo žmonos Irmos. „Priešingai – su juo smagu ir nenuobodu“, - atsako Jurbarko ligoninėje socialine darbuotoja dirbanti moteris. – Dar tada, kai Daivaras kandidatavo į Savivaldybės tarybos narius, mūsų gyvenimo ritmas pagreitėjo. Išrinkus į Tarybą prasidėjo posėdžiai, susitikimai, gyventojų skambučiai tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais. Kitam būtų sunku, o man ne – priešingai, džiaugiuosi, kad turiu šalia žmogų, kuris ne tik šeima pasirūpina, tačiau daug gali duoti ir bendruomenei. O jeigu žmonės kreipiasi, vadinasi, juo tiki“.

Moteris pasakoja, kad jai nebuvo jokia staigmena, kai vyras vieną vakarą pasakė, jog ruošiasi stoti į Šaulių sąjungą. D. Rybakovas, jos teigimu – patriotas iki kaulų smegenų. Ramiai negalėjęs žiūrėti besitęsiančio karinio konflikto Ukrainoje, nedaug trūko ir pats būtų išvykęs ginti karo talžomų ukrainiečių. „Ginti šalį – kiekvieno doro piliečio pareiga. Ją man įskiepijo šeima. Esame maža valstybė, turime priešų išorėje, turime ir viduje. Tikrai ne visi į politiką eina atstovauti savo šaliai, vykstantys politiniai skandalai parodo, jog kai kurie mūsų tautos atstovai savo politika skaldo, priešina tautą, užuot ją telkę. O priešai tada tik džiaugiasi“, – samprotauja D. Rybakovas.

Užs. Nr. 2016/04/08-1