Kelnerių šeimų ūkiai – puikaus ūkininkavimo pavyzdys

2016-04-11, Stasys BIELSKIS
Remigijaus ir Dalios Kelnerių trys dukros, taip pat ūkininkaujančios, ir penki anūkai.
Remigijaus ir Dalios Kelnerių trys dukros, taip pat ūkininkaujančios, ir penki anūkai.
Lumpėnų kaime visi pažįsta brolius Remigijų ir Arvydą Kelnerius. Abu jie – ūkininkai. Remigijus dar ir žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas, užauginęs tris dukras, kurios taip pat pasirinko ūkininko dalią. Arvydo šeimoje - irgi trys dukros, jas į mokslus išleido už pinigus, kuriuos gavo užauginęs bei pardavęs bulius. Pastarosios nebesugrįžo į gimtuosius Lumpėnus, apsigyveno didmiesčiuose. Tad šis pasakojimas – apie Kelnerių šeimas ir penkis jų ūkius.

„Lumpėnų Rambynas“ – puikiai dirbantis kooperatyvas

R. Kelneris sakė, kad kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“ savo šaknis į žemę suleido ir pradėjo augti 1992 metais. Tuo metu subyrėjo kolūkinė sistema ir buvusio tarybinio ūkio Lumpėnų skyriaus bazėje buvo įkurta žemės ūkio bendrovė „Lumpėnai“. Netrukus atsirado tokia kaimo rėmimo programa, bet bendrovėms parama nebuvo skiriama, todėl teko pakeisti statusą – įregistruoti kooperatinę bendrovę. Ir taip prasidėjo gaunamų lėšų investavimas į pieno ūkį.

„Mes buvome paveldėję dvi visiškai pasenusias, sovietinių technologijų fermas, kuriose karvės buvo šeriamos su arklių pagalba, mėšlas išvežamas tais pačiais arkliniais vežimais, - pasakojo R. Kelneris. – Pirmiausia reikėjo pirkti technikos, pasistatyti remonto dirbtuves, gaterio pastatą, kad galėtume pradėti statybos darbus. 1997 metais pasistatėme 200 vietų palaidai laikomų melžiamų karvių tvartą. Prasidėjus SAPARD-o paramai, pastatėme dar du didesnius tvartus, kurių plotis – 22 m, ilgis – 72 m.“.

Šiuo metu „Lumpėnų Rambynas“ priklauso penkiems dalininkams, iš jų du yra svetimi žmonės, trys – šeimos nariai. Kooperatyve iš viso dirba 30 žmonių.

Laikoma daugiau nei 360 melžiamų karvių. Jau penkti metai, kai iš karvės vidutiniškai per metus primelžiama daugiau nei 9 tūkst. kg pieno. Tai geri rodikliai Lietuvos mastu, gerokai lenkiami kiti pienininkystės ūkiai. Kooperatyve – veislinės A grupės kategorijos ferma. „Lumpėnų Rambynas“ yra „Pienas LT“ kooperatyvo narys, R. Kelneris – kooperatyvo valdybos narys, aktyviai dalyvauja pastarojo veikloje.

„Lumpėnų Rambynas“ veikia 680 ha plote, kuriame auginamos ir žalienos galvijų pašarui.

Remigijų suviliojo išmokos už deklaruotas žemes

O kada buvo asmeninio R. Kelnerio ūkio pradžia? Atsakydamas į šį klausimą jis tikslios datos paminėti negalėjo, bet užtat prisiminė vieną įvykį – nuo tada, kai ūkininkams buvo pradėta mokėti parama už deklaruotas žemės ūkio naudmenas.

„Supratau, kad galima pasinaudoti šia puikia galimybe, - sakė R. Kelneris. – Tuomet aplink buvo daug laisvų apleistų žemių. Ir nusprendžiau įkurti savo grūdininkystės ūkį. Kai užaugo dukros ir jau turėjau daugiau laisvo laiko, kibau į paramos projektus. Įsigijau apleistas dirbtuves ir pradėjau kurti ūkį. Dalyvaudamas paramos projektuose pasistačiau grūdų džiovyklą, 1 000 tonų talpos grūdų bokštą, buvusiuose kombainų garažuose paklojau naujas izoliuotas grindis ir dabar ten galima sandėliuoti taip pat apie tūkstantį tonų grūdų. Praėjusiais metais deklaravau jau 243 ha.

Auginu ir penimus bulius. Kadangi „Lumpėnų Rambynas“ jų neaugina, specializuojasi tik pieno gamyboje, aš nuperku veršelius iš kooperatyvo. Be grūdininkystės verslo šiuo metu auginu ir apie pusantro šimto penimų galvijų. Šiemet statysiu naują galvijų tvartą. Jau pernai rugsėjį turėjau pradėti statybos darbus, bet to nepadariau dėl Savivaldybės Architektūros, gamtosaugos ir paminklosaugos skyriaus darbuotojų nerangumo. Nors pastarieji kaltina projektuotojus, kurie neparinko statybos vietos...“.

R. Kelneris yra Lietuvos ūkininkų sąjungos Pagėgių krašto skyriaus pirmininkas.

Sandros sūnums patinka traktoriai

Ūkininkauja ir vyriausioji R. Kelnerio dukra Sandra su vyru Donatu Kuskiu. Donatas pasakojo, kaip įgijęs šaltkalvio-traktorininko profesiją buvo išvykęs į Vokietiją ir ten daugiau nei metus stažavosi pas ūkininkus. 2010 metais jo tėvas dalyvavo ankstyvo pasitraukimo iš žemės ūkio produktų gamybos paramos programoje ir visą ūkį atidavė Donato šeimai.

Sandros ir Donato ūkis – mišrios krypties. Nuosavos žemės turi 145 ha, dar 15 ha nuomoja. Laiko 95 raguočius, iš jų 40 – melžiamų karvių. Samdo melžėją, nes šioje šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, tad Sandra nesuspėtų visų darbų nudirbti. Moteris turi aukštąjį finansininkės išsilavinimą, todėl tai labai praverčia ūkyje.

Pasidomėję, ar Sandra ir Donatas tiki, kad jų vaikai paseks tėvų pėdomis, ūkininkaus, išgirdome daug žadantį atsakymą: „Pirmojo sūnaus nebuvo įmanoma atitraukti nuo traktoriaus, taip jis labai patiko. Gimė antrasis – ir jis taip pat elgėsi. Dabar turime trečią sūnų, kuriam traktorius irgi suteikia daugiausia džiaugsmo“.

Ši šeima dalyvavo jau trijose paramos programose. Už gautas lėšas įsigijo traktorių, priekabą, pieno aušintuvą, sėjos agregatus, mulčerį, dabar neseniai – dar vieną traktorių.

Indrė pupas pardavė kooperatyvui, kuriame pati dirba

Indrė Kelnerytė-Vasiliauskienė sakė, kad jos ūkininkavimo pradžia buvo tada, kai tėtis, pamatęs, kad jos ir sutuoktinio Aivaro jokie vėjai neneša į užsienį, be to ir patys ten nenori, o gyvenimo aplinkybės neverčia tai daryti – darbo turi vietoje, pasiūlė patiems susisukti kažkokį lizdelį, pradėti savo verslą.

„Iš pradžių tėvai padovanojo 40 ha žemės, - pasakojo Indrė. – 2010 metų balandžio mėnesį parašiau projektą dalyvauti Jaunojo ūkininko įsikūrimo programos paramoje, gruodžio mėnesį pasirašėme paramos sutartį. Už gautą paramą įsigijome žemės dirbimo padargų ir taip pradėjome ūkininkauti. Prieš keletą metų nusipirkome sandėlį. Plėtojame grūdininkystės ūkį. Šiuo metu turime 109 ha nuosavos žemės, dar 18 ha nuomoju iš uošvio ir mano vyras turi 3 ha“.

Indrė savo ūkyje pernai augino kukurūzus, juos netrukus išsiveš latviai. Sutartyje parašyta, kad parduos 460 tonų kukurūzų žaliosios masės. Mat Latvijoje veikia gana daug dujų generacijos jėgainių, gaminančių elektros energiją. Latviai nepajėgia užsiauginti tiek daug kukurūzų, kurių biomasė naudojama tose jėgainėse. O kukurūzų auginimas labai gerai tinka Indrės ūkyje sėjomainai.

Kitas svarbus produktas Indrės ūkyje – kviečiai, kurių iš praėjusių metų derliaus pardavė apie 400 tonų. Pernai sudorojo ir 8 ha pupų, kadangi auginti ankštines kultūras įpareigojo žalinimo programa. Kadangi pupos galvijams yra puikus sojos pakaitalas, visas jas nupirko kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“.

Indrė dirba žemės ūkio kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ sekretore-personalo vadybininke, yra atsakinga už darbuotojų priėmimą ir atleidimą, įvairių raštų parengimą ir išsiuntimą.

Greta studijuoja gyvulininkystės technologiją

Jauniausioji dukra Greta Kelnerytė neseniai gavo padėkos raštą iš paties LR žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko rankų. Ji apdovanota už tai, kad parengė jaunojo ūkininko įsikūrimo projektą ir jį sėkmingai įgyvendino.

Greta sakė, kad šiuo metu auginanti 19 buliukų ir 10 telyčaičių. Praėjusiais metais deklaravo 36,31 ha žemės.

„Už gautas projekto lėšas jau turiu įsigijusi 20 plastikinių namelių, kuriuose telpa po vieną veršiuką, ir 2 – po šešiolika vietų, - pasakojo Greta. - Kadangi tvarto gyvuliams dar neturiu, tai puikiausiai tinka šitie šalto laikymo nameliai. Tikiuosi, kad iki rudens bus užbaigta naujo tvarto statyba. Aš latviams turiu užauginusi 600 tonų kukurūzų – tokiam kiekiui pasirašyta pardavimo sutartis“.

G. Kelnerytė studijuoja LSMU Veterinarijos akademijoje, kur netrukus įgis gyvulininkystės technologo profesiją.

Arvydas augino galvijus, kad išleistų dukras į mokslus

R. Kelnerio brolis Arvydas kooperatyve „Lumpėnų Rambynas“ dirba traktorininku, ūkininkauja. Beje, neseniai didesnę dalį savo žemės pardavė broliui Remigijui. Sau pasiliko tik 3 ha. Anksčiau augindavo maždaug po 10 bulių. Reikėjo pinigų išleisti tris dukras į mokslus.

Vyriausioji dukra Laima, Šiaulių universitete įgijusi magistro laipsnį, jau dirba Klaipėdoje, socialine pedagoge Sendvario progimnazijoje.

Dvynės Vilma ir Alina baigė studijas Mykolo Romerio universitete, dabar neakivaizdžiai mokslus tęsia magistrantūroje. Alina įgijo viešojo administravimo profesiją, pradėjo dirbti sostinėje, prekybos sistemoje. Vilma baigė teisės krypties studijas – teisė ir muitinės veikla, dirba vyriausiaja specialiste Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus skyriuje.


Foto galerija

Straipsnio komentarai

..2016-05-01
kelneris neskamba kaip lietuviška pavardė. ar turi leidimą gyenti lietuvoje? Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Citizen 2.02016-04-14
Graži šeimyna. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
petras2016-04-12
svarbiausia dalis, tikriausiai, kad šeima neišsilakstė po pasaulį, kaip tie 800 tūkstančių. Visi dirba ir kitiems suteikia darbo. Ar ne tai svarbiausia. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Hadis2016-04-11
O tai lyg jie kokie nepaprasti, stebuklingi? Patys padarykit ką nors įdomaus ir įdės. O dabar sėdit išvertę tai ką turit ir bambat komentaruose. Duskit pavydolei #RKS #TBPS Komentaras patinka Komentaras nepatinka
spirgas2016-04-11
Šaunuolei, taip ir toliau! Pavydėti negražu, kiekvienas turi dirbti ir užsidirbti...Lengva ranka niekas nepaduoda... Komentaras patinka Komentaras nepatinka
paprastas zmogelis2016-04-11
sakai niekas apie tave neraso matyt kad ir nera ka rasyti apie tave o ir moketi nemanau kad reiketu nes nebutu ka kalbeti dejuotumet kaip blogai gyventi kaip plesia visi seimas toks seimas anoks vieni vagys ir panasei o ir ukiams parama labai reikalinga jus kadanors pabandykit ir suzinosit ar ji tikrai reikalinga Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-04-11
normaliems ūkininkams parama neturėtų būti reikalinga. turėtų kažkaip ta parama skaičiuotis kaip skola kurią turėtų ir gražinti atgal. aišku indeksuojant pagal infliaciją ir procentus. nes kitaip čia ne kapitalizmas bet kažkokios priedangos žaidimukams su pinigais stambiu mastu. dar negražiau nei islamo beprocentinė bankininkystė ar tie komunistiniai kolūkiai. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
gero viršininkėlio šeiminėlė visada atsistos ant koju nei paprastas kaimietis turėdamas viena karve ir 100 euru kišenei 2016-04-11
tik idomu kodėl niekada paprasto valstiečio niekada neparodo musu žurnalistai kažin kiek reikėtu sumokėt kad patekt į toki straipsneli Komentaras patinka Komentaras nepatinka