Europinių magistralių modernizavimas: ekonominė nauda viršija sąnaudas

 
 „Via Baltica“ kelio plėtros poreikis yra akcentuotas ne tik Europos, bet ir mūsų šalies dokumentuose: Lietuvos transporto ir tranzito plėtros strategijoje (2002 m.), Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, 2002-2015 metų Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programoje.
 
 
„Via Baltica“ rekonstruojama atskirais ruožais
 
 
 Magistralė „Via Baltica“, kertanti Lietuvos teritoriją iš pietų į šiaurę, yra svarbiausias transporto koridorius, jungiantis centrinį, rytinį ir šiaurinį Europos regionus. Siekiant užtikrinti saugias ir patogias automobilių eismo sąlygas, atitinkančias eismo intensyvumo lygį, kelio reikšmę ir tarptautinius standartus, ši magistralė modernizuojama panaudojant ES paramos lėšas.
 
Štai vienas iš tokių projektų - „Transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtra. Dangos rekonstravimas“, kurį įgyvendinant buvo atnaujintas magistralinio kelio A10 Panevėžys-Pasvalys-Ryga ruožas ties Pasvaliu. Šis kelias yra viena iš pagrindinių transporto jungčių Lietuvos-Latvijos pasienyje. Kelio ruože nuo 47,8 iki 60,9 km danga neatitiko keliamų reikalavimų, buvo susiformavusios gilios vėžės. Rekonstruojant šį ruožą sustiprinta 13,10 km kelio dangos, įrengtos saugaus eismo priemonės ir rekonstruoti inžineriniai tinklai. Rekonstrukcijos darbai kainavo 44,6 mln. litų, iš kurių 30,5 mln. litų buvo gauti iš ES sanglaudos fondo. Atlikus rekonstrukcijos darbus, naudotis atnaujintu keliu tapo saugiau ir ekonomiškiau.

 
 ES paramos lėšomis magistralė „Via Baltica“ modernizuota ir ties Kauno miestu. Čia įgyvendintas projektas „Transeuropinio tinklo kelio E67 („Via Baltica“) plėtra. Dangos stiprinimo užbaigimas ir Marvelės sankryžos rekonstrukcija“. Šio projekto vertė – 93,4 mln. litų, iš jų Sanglaudos fondo lėšos sudarė 62,4 mln. litų, Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 30,9 mln. litų.
 
 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Investicijų skyriaus vedėjas Remigijus Lipkevičius „Šilokarčemai“ teigė: „Kelio „Via Baltica“ rekonstrukcija buvo pradėta vykdyti dar 1997 metais. Iki 2000-ųjų darbai buvo atliekami panaudojant tarptautinių bankų lėšas, vėliau mus pasiekė PHARE programos lėšos... Dabar į šią magistralę investuojamos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos. Jau planuojame už 2014-2020 metų programai skirtas lėšas tiesti dar dvi papildomas eismo juostas kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, nuo 22 km iki 56 km. Tai daroma siekiant, kad minėtasis ruožas atitiktų magistralei keliamus techninius reikalavimus. Esamos ir planuojamos investicijos rodo, kad šitas kelias yra tikrai labai svarbus, tai tarptautinis kelias, kuriuo vyksta intensyvus tiek vietinis, tiek tranzitinis eismas. O Kelių direkcijos užduotis yra užtikrinti saugų ir patogų eismą šiame kelyje“.
 
 
Darbai magistralėje Vilnius-Minskas
 
 
 Šiais metais pradedamas rekonstruoti ir transeuropinio tinklo kelio E28 (A3) Vilnius-Minskas 11,05 km ilgio ruožas Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.
 
 2013 m. kovo 27 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir AB „Eurovia Lietuva“ pasirašė rangos sutartį, kurios bendra vertė yra 43,6 mln. Lt. Apie 80 proc. sutarties vertės numatoma finansuoti ES sanglaudos fondo lėšomis.
 
 Pagal minėtą sutartį Vilniaus–Minsko kelio ruože nuo 21,86 iki 32,91 km bus rekonstruota kelio danga, įdiegtos saugaus eismo ir aplinkosaugos priemonės bei rekonstruoti inžineriniai tinklai. Planuojama darbų pabaiga - 2014 m. kovo mėn.
 
 Rekonstrukcijos darbai Lietuvos teritoriją kertančiose europinėse magistralėse atliekami pagal 2007–2013 m. Susisiekimo ministerijos administruojamą Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Transeuropinės reikšmės automobilių kelių infrastruktūros pralaidumo didinimas, techninių parametrų gerinimas“.