„Trenktų“ žmonių organizuojama „Šaktarpio“ šventė įbrido į vandenį

Rusniškių diagnozė aiški

Šaktarpis – tai metas, kai upėmis Kuršių marių link pajuda ledai. Tuomet Nemuno deltos gyventojai lyg įkalinami savo namuose, mat nei ledu galima pereiti, nei valtimi išplaukti. Sakoma,  kad tuomet kaimyno nepasieksi nei ledu, nei bradu. Šiemet šis metas jau pasibaigęs, nors potvynio vandens dar galima matyti pievose, laukuose.

„Šaktarpio“ šventė pradėta teatro diena. Penktadienį  visus sukvietė karališkas Trakų teatras, kuris pristatė spektaklį „Lietuvaitės”. Kitą dieną šventė prasidėjo eisena, kurios metu iškilmingai atneštos dvi „Šaktarpio“ vėliavos buvo pakeltos. „Tiksliai žinau mūsų rusniškių diagnozę. Mūsų profesorius ponas Bielskis mums pasakė, kad tiek teatralų gali būti tik dėl to, kad jie trenkti nuo vėjo. Reiškia, neklydau per praėjusias šventes sakydama, kad mes, rusniškiai, trenkti. Ir dabar mums viskas vienodai“, - sakė renginio vedėja Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Geros nuotaikos, gražios šventės, šviežios žuvies visiems linkėjo Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Linkėjimų puokštes įteikė ir Lietuvos Respublikos Seimo nariai Kęstas Komskis bei Artūras Skardžius. Linkėta ir toliau būti trenktais nuo saulės ir vėjo, nuo dainų ir šokių. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis džiaugėsi, kad šiemet Rusnė vėl pagražėjusi.

Po politikų kalbų D. Drobnienė priminė, kad nė vienas iš Rusnės neišeina be dovanų, o jos įteikiamos už žmoniškumą, todėl teikdama jas ji svečių paprašė, kad kai kels ranką, galvotų apie jų salą. „Gali būti daug lietaus, daug sniego. Nežinosi. Juk mes trenkti“, - priminė Rusnės šeimininkė. Netrukus šokių kolektyvai keitė vienas kitą. Visus linksmino „Verdainės“, „Rusniečio“, „Šalnos“, Juknaičių šokių kolektyvai. O nustebino Rusnės jaunųjų šokėjų kolektyvas „Karklas“, kuriame šoka tik salos jaunimas.

Koncerto metu ne kartą dingo elektra, tačiau tai nė vieno neišgąsdino. „Rusniečio“ šokių kolektyvo vadovė Solveiga Mockienė priminė, kad jie ir be elektros dainuoti ir šokti moka. Kaip padėką už palaikymo balus rungiantis Eurovizijos atrankose, rusniškis Valdas Lacko dovanojo savo atliekamas dainas.

Netrūko kulinarinio paveldo

Atmatoje buvo surengtos venterinių valčių varžytuvės. Taip „Šaktarpis“ įbrido į vandenį. Vyrai, kurie turėjo stiprius raumenis, buvo kviečiami ir į žalią palapinę, kur stipriausiųjų laukė prizai.

Vyko ir pats tikriausias aukcionas. Jame buvo galima įsigyti vietos dailininkų paveikslų, meno dirbinių, knygų apie Rusnę, kompaktinę plokštelę. Iš viso pavyko surinkti 270 eurų. Šie pinigai bus skirti rusniškių vaikų kelionei į Vokietiją, nes praėjusiais metais šios šalies mokiniai viešėjo saloje ir bendravo su vietos jaunimu, turėjo gerą laiką kartu su naujaisiais draugais. Šiemet eilė į svečius atvykti - pamariečiams.

Tarp senųjų liepų atsirado ir trylika imituotų arkų, nes šiemet 90 metų sukako prezidento Kazio Griniaus tiltui. Kiekvienas norintis galėjo piešti ir dovanoti savo darbą kaip prisiminimą Rusnei, jos tiltui. Piešti galėjo ir ant inkilų.

Kiekvienas turėjo galimybę paskanauti ir savo gomurį palepinti įvairiais Pamario krašto patiekalais. Daugelis skubėjo ragauti  žvėrienos sriubos. Ją išvirė vietos gyventojai Daiva ir Raimondas Plikšniai. Apie 140 litrų sriubos su stirniena, šerniena ir kiauliena tiesiog išgaravo per pirmąją šventės valandą. Ir kitų puodai kunkuliavo. Kas norėjo, galėjo skanauti ir plovą, kopūstienę, žuvienę, bulvinius blynus ir daugelį kitų patiekalų. Į eilutę rikiavosi kafijos mėgėjai, ja vaišino Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė.

Kulinarinis paveldas šventėje  buvo mainomas į rusnietiškus pinigus. Visi patiekalai kainavo po 50 pfenigių arba pusmarkę. Šaktarpio šventės pinigai buvo keičiami muitinėje, kur trys moterys prižiūrėjo tvarką prie įėjimo į šventės zoną. „Vienas euras lygus vienai pusmarkei“, - informavo kiekvieną muitininkės. Džiaugėsi jos, jog per pirmąsias šventės valandas išdavė apie 500 pusmarkių.

Veikė ir turgelis, kur buvo daug įvairių dalykėlių, o jei šie nedomino, laukė žuvies kampelis, kuris neleido nė vienam praeiti pro šalį.