Magnio trūkumą rodo ne tik mėšlungis: nuo nemigos iki depresijos

Pats nepasigamina

„Capital Clinic Riga“ gydytoja Dania Masinia tikina, kad magnio trūkumo organizme požymių daug, tačiau kelių tokių, kurie rodytų konkrečiai tik šios medžiagos trūkumą – nėra. Nebūna taip, kad žmogus ateitų su konkrečiais nusiskundimais ir iš karto galėtum diagnozuoti, jog trūksta būtent šio mikroelemento. Nustatyti, kodėl žmogus prastai jaučiasi, ir paskirti jam tinkamą gydymą, skirti tinkamus preparatus kartais ir gydytojui „kietas riešutėlis“.

Vis dėlto, kalbant apie magnį, reikėtų pradėti nuo sąvokos – kas yra magnis? Magnis yra mineralinė medžiaga, dalyvaujanti daugelyje biologinių procesų. Galvoti apie organizmo aprūpinimą magniu visų pirma turėtume tada, jei norime, kad tinkamai funkcionuotų mūsų raumenų ir nervų ląstelės.

Be to, šis mineralas itin svarbus žmogaus energijos gamybai ir kaupimui ląstelėse. Galiausiai – magnis aktyvina daugiau nei 300 fermentų veiklą, dalyvauja lipidų ir baltymo apykaitos bei šilumos reguliacijos procesuose. Tačiau svarbiausia paminėti tai, kad šios itin reikalingos medžiagos pats žmogaus organizmas nepasigamina – reikiamą jo kiekį turime gauti su maistu.

Didžiausia magnio koncentracija yra kraujyje – net 65 proc., maždaug 25 proc. raumenyse, o likusi dalis pasiskirsto po visą kūną. Kraujyje magnio rasime tik apie 1 proc., todėl labai klaidinga manyti, kad į klausimą – ar organizmui trūksta magnio – gali atsakyti kraujo tyrimas. Kraujo tyrimas gali parodyti magnio stoką organizme, tačiau tik tada, kai padėtis jau yra visiškai kritinė, o pats organizmas apie tai „kalbėti“ pradeda kur kas anksčiau.

Organizmo signalai

Hipomagnezemija – taip medikai vadina magnio trūkumą. Kaip minėta, nustatyti būtent šio mineralo trūkumą, yra nelengva, nes dažnai jis sutampa su kitų ligų ar negalavimų požymiais. Rečiausiai šio mikroelemento trūkumui pats žmogus priskiria tokius požymius, kaip nuolatinį nuovargį ar dažniau besikartojančią nemigą. Dėl pastarųjų dažnai kaltinamas intensyvus gyvenimo tempas, nereguliari mityba ar nesibaigiantis stresas.

Tiesa, nemokėjimas suvaldyti pastarojo, itin didelis nervingumas, nuolatinis liūdesys ar net depresija – taip pat yra vieni iš minėtos mineralinės medžiagos trūkumų požymių. Magnio stoka organizme nulemia ir atminties suprastėjimą, galvos skausmus, virškinamojo trakto sutrikimo ir širdies skausmus. Ir galiausiai – visiems žinomą mėšlungį.

Ilgalaikė magnio stoka organizmui gali sukelti ir rimtesnių padarinių – greičiau vystosi aterosklerozė, didėja arterinės hipertenzijos, infarkto, migrenos ir rimtos depresijos rizika.

Iš kur jo gauti?

Organizmui būtiną magnio kiekį žmogus turi gauti su maistu, nes kaip ir kitų mineralų pats organizmas jo nepasigamina. Bėda ta, kad žmonių mitybą šiais laikas labai išbalansuota, racionas nėra įvairus, valgome nevisavertį maistą. Būtent todėl magnio trūkumas kankina vis dažnesnį žmogų.

Magnio paros norma suaugusiam žmogui – nuo 300 iki 350 mg. Dažniau alkoholį vartojantiems žmonėms jo reikėtų dar daugiau. Kokiuose produktuose daugiausia magnio?

Visų pirma, reikėtų paminėti pieną ir pieno produktus. Juose magnio koncentracija gal nėra tokia didelė, tačiau iš pieno produktų organizmas magnį pasisavina labai gerai. Puikus magnio šaltinis yra grūdiniai produktai – duona, sėlenos ar žirniai. Taip pat magnio gausu juodojoje arbatoje, juodajame šokolade ir riešutuose.

Nemažai magnio turi ir tokie žalumynai kaip rūgštynės, špinatai ar krapai bei tokios daržovės kaip morkos ar kopūstai. Norint padidinti magnio kiekį organizme, patartina nevengti valgyti ir sūrio. Vis dėlto, pabrėžtina, kad dažnai žmogui gauti reikiamos magnio normos su maistu nepavyksta, todėl patartina magnio vartoti ir papildomai.

Pabrėžtina ir tai, kad viršyti rekomenduojamos magnio dienos normos taip pat nereikėtų. Nes kaip ir magnio trūkumas, taip ir perteklius gali sukelti neigiamų padarinių. Magnio perdozavimas itin pavojingas sergantiems kepenų ligomis, nes jis pašalinamas su šlapimu.

Šaltinis: 15min.lt