Nesąžiningą laiškininkę išvijo iš darbo

O kaip yra iš tikrųjų? „Šilokarčema“ parašė laišką „Lietuvos paštui“, tik išsiuntė jį ne voke, kaip šiam paštui įprasta, o pasinaudojo elektroniniu paštu. Pasiteiravome, ar „Lietuvos pašto“ administracijai yra žinomas šis atvejis. Jeigu taip, paprašėme pakomentuoti, kokių buvo imtasi priemonių, kad žala gyventojams būtų atlyginta, kiek buvo asmenų, nukentėjusių nuo laiškininkės neva apgaulės ir t. t.

„Lietuvos pašto“ atstovas spaudai Tomas Bašarovas atsiuntė tokį atsakymą:

„Pirmiausia norime nuoširdžiai atsiprašyti gyventojų už galimai patirtus nepatogumus.

Buvusi „Lietuvos pašto“ laiškininkė bendrovėje nebedirba nuo vasario 19 dienos. Sulaukus neigiamo turinio klientų atsiliepimų dėl aptarnavimo kokybės ir įvertinus darbuotojos gebėjimą eiti užimamas pareigas, nuspręsta nutraukti darbo sutartį nepraėjus 3 mėnesiams nuo įdarbinimo. Galime užtikrinti, kad imtasi visų priemonių, jog klientai dėl to nepatirtų jokių nuostolių. Pažymime, jog visada principingai vertiname darbuotojų elgesį ir siekiame užtikrinti aukščiausios kokybės klientų aptarnavimą. Tad esant įtarimų dėl galimo piktnaudžiavimo ar bet kuriais kitais klausimais, kviečiame susisiekti bendruoju informacijos telefonu 8 700 55 400 arba el. paštu info@post.lt“.

Bet T. Bašarovas neišsamiai atsakė į klausimus. Todėl susisiekėme su juo dar kartą ir paklausėme, ar „Lietuvos pašto“ vadovams žinoma, kiek buvo asmenų, nukentėjusių nuo laiškininkės galimos apgaulės? Kokių buvo imtasi priemonių, kad žala gyventojams būtų atlyginta? Ar visiems nukentėjusiesiems žala atlyginta?

T. Bašarovas informavo, jog dėl tų gyventojų, kurie kreipėsi, kad jiems nėra pristatomi užsiprenumeruoti spaudos leidiniai, buvo išsyk sureaguota, ištaisytos buvusios „Lietuvos pašto“ darbuotojos padarytos klaidos ir užtikrintas prenumeratos paslaugos teikimas.

„Kaip ir ankstesniame atsakyme minėjau, operatyviai buvo imtasi visų priemonių, kad klientai nepatirtų nuostolių. Gyventojų, kurie kreipėsi, kad jiems nėra pristatomi prenumeruojami spaudos leidiniai, nebuvo daug“, - paaiškino atstovas spaudai.

Lumpėnų seniūnė D. Mikelienė „Šilokarčemai‘ teigė, kad visi apgautieji žmonės kovo mėnesį negavo užsiprenumeruotų leidinių. „Lietuvos paštas“ žadėjęs jiems vieną mėnesį nemokamai pratęsti prenumeratą arba grąžinti už kovą sumokėtus pinigus. Ar bus ištęsėti šie pažadai, dar pamatysime.

Gyvena prie plento, bet laiškininkė nesugeba privažiuoti?

Lumpėniškė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi, - aut. pastaba) užvakar Lumpėnuose apsilankiusiam „Šilokarčemos“ korespondentui papasakojo, kaip jai teko bendrauti su buvusia laiškininke.

„Aš net du kartus gruodžio mėnesį atėjusi čia, prie „Lietuvos pašto“ autobusiuko, prašiau jos, kad atvyktų pas mane į namus užsakyti laikraščių, - pasakojo lumpėniškė. – Paskui vis dėlto atėjo. „Šilokarčemą“ jau anksčiau buvau užsisakiusi redakcijoje, Šilutėje, nes tuo metu vyko prenumeratos akcija, o „Pamarį“, „Ūkininko patarėją“ ir žurnalą „Savaitė“ užsisakiau pas ją. Laiškininkė išrašė kvitus, paėmė pinigus. Tai sausį ir vasarį kas savaitę atnešdavo tik po vieną laikraštuką, kartais išvis nė vieno negaudavau. Kovo mėnesį nebegavau jokio laikraščio. Buvau nuėjusi į Lumpėnus atvykstančios Tauragės 1-ojo kilnojamojo pašto paštininkės klausti, kodėl aš negaunu laikraščių. Ši pradėjusi svarstyti: „Tai gal kur toli gyvenate, tai gal privažiuoti neįmanoma?“. Kaip negali privažiuoti, jei aš prie plento gyvenu – nustebau. Ir vėl laukiau tų laikraščių, ir dar vasario mėnesį buvau nuėjusi – ir vėl nieko gero... Vasario pabaigoje pradėjusiai dirbti naujajai laiškininkei parodžiau prenumeratos kvitus, tai ji tuoj išsiaiškino, jog tie laikraščiai nėra užsakyti. Net „Šilokarčemos“, kurią buvau užsisakiusi Šilutėje, negaudavau. Tai vienam gyventojui tą laikraštį pamesdavo, tai kitam... Panašu, kad vieną tikrąją „Šilokarčemos“ prenumeratą išdalindavo keliems gyventojams. Dabar sužinojau, kad prenumerauojant spaudos leidinius dar turėjau gauti ir kvitų priėmimo aktus“.

Kalėdiniai atvirukai – sausio pabaigoje!

Seniūnė taip pat piktinosi: „Žmonės, atėję į seniūniją, skundėsi, kokia čia atsiradusi laiškininkė, kad jie nebegauna nei laiškų, nei spaudos. Ir mums, seniūnijai, skirti kalėdiniai sveikinimai vėlavo vos ne visą mėnesį. Nebegalėdama kęsti gyventojų nusiskundimų pati ieškojau Klaipėdos pašto viršininkės telefono, skambinau, prašiau pasidomėti, kokia ši laiškininkė yra kaip žmogus. Kalbėjau ir su pačia laiškininke, ji teisinosi, kad visi gauna laikraščius, kodėl jai reiškiami tokie priekaištai, nes esą žmonės pašto dėžučių neturi, todėl korespondenciją ji padedanti bet kur. Negaliu dabar pasakyti, kiek tokių apgautų žmonių galėjo būti, bet iš kiekvieno kaimo – tikrai ne po vieną (Lumpėnų seniūnijoje yra 13 kaimų, - aut. pastaba), todėl jų tikrai buvo daug. Visi žmonės stebėjosi, kaip galima šiais laikais nepasitikėti laiškininku. Man, kaip seniūnei, labai gaila gyventojų, kad atsiranda tokių jaunų ir nepatikimų žmonių. Juk laiškininkės neša ir pinigėlius – neįgaliųjų pašalpas, už kurą. Man dirbant seniūne, tai pirma tokia laiškininkė Lumpėnų seniūnijoje, tokių atvejų dar nėra buvę“.

Dar keletas paaiškinimų

Susisiekti su buvusia laiškininke mums nepavyko, nes paskambinus mobiliojo ryšio telefono numeriu, atsiliepė neva jos sesuo. Pastaroji paaiškino, kad mūsų ieškoma moteris po eismo įvykio šiuo metu yra gydoma ligoninėje ir su savimi neturinti jokio telefono...

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vyriausioji specialistė-teisininkė Žydra Klevinskaitė, susipažinusi su šiame straipsnyje aprašyta situacija, „Šilokarčemai“ teigė, jog tai - visuomeninis interesas. Mat Lietuvos pašto teikiamos paslaugos yra viešosios paslaugos. Ir tokiu atveju svarbiau ne ką nors kaltinti dėl neva nepadarytų darbų, o viešinti problemą, kad tokie dalykai ateityje nepasikartotų.