Gydytoja: Šilutės ligoninėje dar nė vienas nenumirė badu
Maistą Vaikų ligų skyriaus ligoniams dalijo darbuotojos Vita Zakarauskienė, Birutė Jonaitienė bei Asta Marozienė.
„Prastai maitina, porcijos mažos, be druskos, neskanu, smirda“, - neretai burnoja žmonės, gulintys ligoninėje arba atvykę lankyti gydymo įstaigoje esančių artimųjų ir jiems atnešę pilnus krepšius maisto. Neretai ligoniai net fotografuoja jį ir deda į internetines platybes su savo komentarais, jog pažiūrėkite, ką ligoniai valgo. Bandėme išsiaiškinti, kodėl tas ligoninės maistas yra toks, koks jis yra, ir kodėl jo tiek daug lieka.
Daug maisto atneša artimieji
Kol laukėme Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjos Vaidilutės Intienės, aplankėme keletą mamyčių ir vaikų bei klausėme, ar skaniai maitina juos ligoninėje. Vaida Mirvaltienė tvirtino – maistas nėra prastas. „Jis yra kokybiškas, sveikas, visada šiltas ir šviežias. Jo man užtenka. Antrą kartą gyvenime guliu ligoninėje ir dėl maisto tikrai neturiu priekaištų“, - dėstė šilutiškė. Jorio gimdytoja Inesa Stankevičiūtė tikino, kad porcijos yra pakankamai didelės ir todėl viso maisto nesuvalgo. „Manau, žmonės nevalgo ligoninės maisto dėl įsitikinimų, jog jis neva neskanus. Dažnai ir artimieji daug jo atneša. Pavyzdžiui, mano mama neša ir neša“, - atviravo Pašyšių kaimo gyventoja.
Keturmetės ligoniukės gydytoja paklausė, kodėl ji nevalgo pietų. „Ragavau. Jis skanus. Bet tiesiog nenoriu valgyti“, - atvirai pasakė mergaitė. Deja, ne visų atsiliepimai buvo teigiami. Viena mama nesupranta, kam duoda tas košes, jei jų beveik niekas nevalgo, kita tikino, kad jo niekada net neragauja, nes jis jai iš tolo dvokia, trečia tik numojo raka.
Medikė V. Intienė garantavo – ligoninės maistas tikrai yra skanus. „Pati esu labai išranki maistui, bet kai kurių patiekalų pati nepasigaminu tokių skanių. Labai mėgstu kepti kugelį. Bet ligoninės kugelis yra skanesnis. Jis kepamas krosnyje. Negaliu pasakyti, kodėl lieka tos lėkštės pilnos“, - tęsė pokalbį gydytoja. Pasak jos, yra ligonių, kurie viską suvalgo, ką duoda ligoninė. Yra ir tokių, kurie nori kavinėse gaminto maisto. Juos jiems ir neša artimieji. Nemažai vaikų jau pripratę prie picų, kebabų, t. y. šiuolaikinio greito maisto. V. Intienė pastebėjo, kad jei pusryčiams yra duodama košė, retas vaikas ar mama ją suvalgo. „Einu pro šalį tuo momentu, kai suneša ligoniai ant spintelės lėkštes su maisto produktais. Gaila žiūrėti į maistą. Net pagalvoju - kiek pasaulyje, rajone yra neturinčių, ką valgyti, o mes šitiek maisto išmetame“, - dėstė medikė.
Valgiaraščiai sudaromi pagal gydytojų paskirtas dietas
Kokie patiekalai gali būti patiekiami ligoniams, nustato gydytojai. Specialių dietų Šilutės ligoninėje yra net 21. Vaikų dietų yra aštuonios. Jei yra poreikis, jų skaičius būna ir didesnis. Tai priklauso nuo ligos, kuria serga žmogus. Sudarant valgiaraščius privaloma vadovautis Valstybinio visuomenės sveikatos centro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės kokybės inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Gastroenterologijos ir dietologijos klinikos, Lietuvos dietologų draugijos nurodymais. Tačiau nemažai pacientų apie valgiaraščių sudarymo procedūras turi nepakankamai informacijos ir ne visada supranta dietinio gydymo reikšmę.
Žmonėms dažnai kyla klausimai: kodėl vienoje ligonėje maistas vienoks, o kitoje kitoks, kodėl netgi toje pačioje gydymo įstaigoje, skirtinguose skyriuose yra maitinama skirtingai. Pasak V. Intienės, valgiaraščiai sudaromi pagal gydytojų paskirtas dietas, kurios yra subalansuotos pagal medžiagų apykaitos sutrikimus ir organizmo maistinių medžiagų poreikį, kuriomis remiantis sudaromas dienos meniu. „Jei viduriuojantis vaikas gauna tikrai liesą maistą, kuris yra nekaloringas, tai eilinė normali dieta yra normalus maistas – kugelis, mėsa, žuvis, maltiniai. Nufotografuoti viduriuojančio vaiko maistą ir pasakyti, jog pasižiūrėkite, kuo mus maitina, yra šventvagiška. Jei jis viduriuoja, turi pilvo problemų, jis turi minimaliai valgyti, o kartais iš viso keletą valandų nevalgyti“, - dalinosi mintimis vedėja. Tie, kuriems netinka ligoninės maistas, gali jį pasigaminti ir ligoninės virtuvėje, kur yra ir puodų, įrankių, dujinė ir kt. reikalingi daiktai. Anot V. Intienės, ligoninėje iki šiol nė vienas badu nenumirė. Visi turi savo skonį, maitinimosi įpročius. Yra žmonių, kurie gali leisti sau maitintis sveikai, tačiau to nedaro. Yra ir tokių - negali sau to leisti, tačiau stengiasi jį rinktis kuo sveikesnį.
Išlydėdama korespondentę V. Intienė net pajuokavo, jog būtų visai gerai ligoninei turėti savo fermą, mat tikrai ne vieną kiaulę nupenėtų.
„Sunku pasakyti, ar daug maisto lieka. Niekada į tai nekreipėme dėmesio. Aišku, būna įvairių situacijų. Pacientui ne visada būna galima valgyti. Prieš ir po operacijos, kitų procedūrų lieka maistas. Paprastai būna skiriama iš anksto suplanuota dieta. Didžiąją maisto dalį pacientai suvalgo. Jis yra normuotas, padarytas pagal dietologų rekomendacijas“, - kalbą pradėjo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus. Klausėme jo, tuomet kuriame ligoninės skyriuje daugiausia lieka maisto? Medikas sakė, jog tyrimo niekada nedarė šiuo klausimu, bet galvoja, jog Chirurgijos skyriuje, nes pacientai, kuriems numatyta operacija, tą dieną nevalgo.
D. Steponkus neslėpė – ligoninės maistas yra specifinio skonio, natūralus, dietinis, nes ribojamas druskos kiekis, nėra pridedama prieskonių, skonio stipriklių.
Medikas tikino, kad jam ligoninės maistas skanus. Perlinių kruopų sriuba – viena skaniausių. Pašnekovas neabejoja, jog patiekus bet kurios gydymo įstaigos ir kavinės maistą, jį būtų galima nesunkiai atskirti.