Norėjo atsiprašyti bičiulių, bet vieną sumušė, kitą – užmušė
Dešimt metų už grotų – tokia bausmė skirta šilutiškiui Stasiui Būdvyčiui, kuris planavo atsiprašyti bičiulio, kad jį apkalbėjo paskleidus paskalas dėl telefono vagystės, ir susitaikyti, bet jį sumušė, o kitą pasiuntė myriop.
35 metų S.Būdvytis jau penkis kartus teistas – kelis kartus už vagystes, paskutinį kartą prieš porą metų išklausė nuosprendį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.
Jis tikino, kad visiškai nieko nenorėjo nužudyti. O mirusįjį pažinojo nuo vaikystės, jokio pykčio jam niekada nejautė.
Teistumas dar nebuvo išnykęs, kai pernai rugsėjo pabaigoje niekur nedirbęs Švėkšnoje gyvenęs vyras vėl prisidarė didelių nemalonumų.
Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant bylą S.Būdvytis atsiprašė mirusiojo artimųjų ir kalbėjo: „gailiuosi, neturėjo taip įvykti. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus parašiau mirusiojo seseriai laišką, atsiprašiau“.
Sužinojęs, kad moteris pateikė teismui 20 tūkst. eurų neturtinės žalos ieškinį, sakė, kad tai – nereali suma, iš kur jis tokią galėtų gauti, o žmogaus vis vien neprikelsi, nieko nepakeisi.
Moters ieškinį teismas sumažino dvigubai. Nuteistasis dar turės apmokėti moters samdyto advokato išlaidas, o 43 eurus – už sumuštojo gydymą ligonių kasoms.
Pernai liepos pabaigoje dingo vieno iš keturių bičiulių – Romo Vitės – mobilusis telefonas. Jis taip ir neatsirado – nežinia, gal žmogus paprasčiausiai pametė.
S.Būdvytis įniršo išgirdęs kalbant Švėkšnos miestelyje, neva jis galėjo pavogti telefoną. Tuomet vyras puolė aiškintis, kas tokias neva nepagrįstas kalbas skleidžia.
Rugsėjo 29-ąją S.Būdvytis ir Dainius Bielčius girtuokliavo pas R.Vitę. Besiaiškinant telefono vagystės istoriją kliuvo buto šeimininkui. S.Būdvytis neneigia kumščiu trenkęs jam keletą kartų į galvą, veidą, krūtinę.
Kai bičiuliai išėjo, pas R.Vitę atėjo Petras Montvydas. Abu vyrai rengėsi ankstų rytą eiti grybauti. Tačiau nespėjo nė atsibusti, o į namus įsiveržė S.Būdvytis. Durys buvo užrakintos, tai jis įsiropštė per langą.
„Norėjau R.Vitės atsiprašyti už vakarykštį sumušimą. Gėrėme degtinę, gal tris butelius. Ir vėl prisiminiau, kaip mane apvagino. Paklausiau P.Montvydo, kodėl taip kalba. Tas neigė, tai klausiau – kuris gi taip kalbėjo. Pyktis apėmė – trenkiau kumščiu Montvydui į galvą gal du kartus, vėl gėrėme, vėl kalbos apie telefoną“, – teisme aiškino S.Būdvytis.
Paskui jis 49 metų P.Montvydui dar kliuvo į krūtinę, galvą. R.Vitė prašė nebemušti sergančio žmogaus, nes dar šis numirs.
Paskutinis smūgis keliu į kaktą buvo stiprokas – P.Montvydas nukrito ant grindų. R.Vitė jį dar bandė šnekinti, judino, bet šis nereagavo.
Vyrai nunešė sumuštąjį į kitą kambarį ir išsiskirstė. Jis netrukus mirė.
Rytą S.Būdvytį išsivežė policija.