Ar dėl skolų gali būti „numarinta“ Šilutės ligoninė?

Ekonomika gerėja, sveikatos apsauga – ne

Šilutės ligoninės vadovas D. Steponkus „Šilokarčemai“ teigė, kad šiuo metu didžiausias galvosūkis, kaip gydymo įstaigai išsilaikyti – teikti žmonėms sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti gydytojams ir slaugytojoms už darbą. Tai esą labai sudėtinga, nes situacija, kuri šiuo metu yra, klostosi jau kokius ketverius ar penkerius metus ir jokių šviesulių vis dar nesimato.

„Lyg tai tapo įprasta, kad gydymo įstaigos dirba nuostolingai, jos nepakankamai finansuojamos, neapmokama visa paslaugų vertė, - apgailestavo D. Steponkus. – Šiandien galime tik su nostalgija prisiminti, kaip šalies ekonomikos pakilimo laiku sveikatos apsaugos finansavimas buvo palaipsniui gerėjantis, tačiau vėliau viskas apsisuko į priešingą pusę – vadinamoji krizė palietė ne tik ekonomiką, bet ir sveikatos sistemą. Dabar, kai kalbama, kad ekonomika jau gerėja, tai sveikatos sistemoje tokio pagerėjimo toli gražu nėra. Tai, kad šiandien kalbama apie balo buvusios vertės atkūrimą, yra tik dalis ledkalnio viršūnės, o kita dalis yra ta, kad ir atkūrus balo vertę iki vieno lito (dabar yra 93 ct, - aut. pastaba) šiandien to nebeužtektų. Daugumai paslaugų tas finansavimas yra dar mažesnis. Tikrai sunku – esame gydytojai ir suprantame, kad pirmiau reikia gydyti žmogų, o paskui esame priversti galvoti, kaip už tą gydymą gauti pinigus. Bet taip galima elgtis, kai yra koks nors rezervas, o dabar jo nėra ir situacija Šilutės ligoninėje gana sudėtinga“.

Pasak D. Steponkaus, džiugu tik tiek, jog dabar šalyje po truputį kyla tam tikra diskusijų banga. Vis dėlto norint turėti tokią sveikatos apsaugą, kokios žmonės nori, neužtenka tokio finansavimo, koks jis yra dabar.

D. Steponkaus teigimu, tokios pat problemos kamuoja ne tik mažąsias ligonines, bet ir Klaipėdos universitetinę ligoninę, Kauno bei Santariškių klinikas. 

„Faktas toks, kad gero vyno už penkis litus nenusipirksi. Galima rasti, bet labai sunku“, - retoriškai teigė ligoninės vadovas.

Gyvenimas nežinioje

„Medicinos įstaigoms pakankamai sudėtinga subalansuoti biudžetus. Kodėl? Pradžia tam padaryta tuomet, kai buvo sumažintas gydymo paslaugų įkainis. Vėliau dalis paslaugų liko neapmokėta. Reikšmingas buvo ir gydymo paslaugų perskirstymas. Priežasčių daug, o jos per keletą metų privedė įstaigas prie neigiamo finansinio rezultato. Anksčiau ar vėliau ateina laikas, kai pritrūkstame grynųjų pinigų atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais“, - sakė D. Steponkus.

Iš tiesų, savivaldybių ligoninės, ypač esančios toliau nuo didžiųjų miestų, niekada neturėjo komforto sąlygų, tačiau ne tik dėl gydymo paslaugų įkainio, bet ir dėl nuolat besikeičiančios politinės aplinkos. Tiksliau – nuolat besikeičiančių ministrų. Panašu, kad ligoninės dėl aiškios politikos nebuvimo jau priprato gyventi „į minusą“.

„Sveikatos priežiūros įstaigos metus gyvena su tam tikru deficitu, o vėliau iš rezervo fondo paimamos lėšos, kuriomis „užkamšomos skylės“, - aiškino D. Steponkus. – Tačiau tokia praktika žalinga, nes paslaugas teiki ir nežinai, ar metų gale tau už viską sumokės. Praėjusiais metais iš rezervo fondo jau buvo skirta šiek tiek lėšų balui atkurti. Šiemet gi jo išvis nenumatoma“.

Kaip rasti geriausią sprendimą?

Kai tik ligoninių vadovai pradeda skųstis, kad jiems trūksta lėšų, atsiranda kitaip manančių – esą jie sėdi sudėję rankas ir laukia vien tik malonės. D. Steponkaus manymu, taip nėra: „Prisuka kranelį“, bet mes visada stengiamės prisitaikyti. Tačiau čia kaip su augalu – jei jį vis mažiau palaistysi, jis gyvens, bet bus negražus, neduos vaisių. Galų gale bus priimtas sprendimas jį išmesti. Kai kurios gydymo įstaigos, siekdamos išvengti „minuso“, atsisakė  dalies paslaugų, specialistų. Tačiau juk visa tai daroma kokybės sąskaita. Šilutės ligoninėje mes taip pat atlikome kiekvieno skyriaus analizę ir sprendėme, ką daryti. Aišku, pirmiausia bus liečiamas darbo užmokesčio fondas. Ligoninės personalas situaciją supranta ir žino, jog mūsų tikslas – išsaugoti tokią ligoninę, kokia ji yra dabar. Nenorėtume atsisakyti gydymo paslaugų, nes vėliau jų susigrąžinti nebus įmanoma. Pavyzdys – restruktūrizacija, kurios metu dešimt šalies ligoninių neteko chirurgijos ir dabar jos tikrai nesusigrąžins. Mes to nenorime. O kas, jeigu pasikeis situacija, lėšų bus daugiau, o specialistų jau nėra, skyriai uždaryti“.

Pasak D. Steponkaus, galimi du šios problemos sprendimo variantai. Pirmasis, pesimistinis – sumažinti teikiamas paslaugas ir dirbti „minimaliomis apsukomis“. Antras – ieškoti vidinių resursų. Gydytojų atlyginimai susideda iš kelių dalių, įskaitant ir budėjimų.

„Dabar echoskopiją atliekantis chirurgas gauna už tai papildomus pinigus. Galbūt įtrauksime tai į chirurgo pareigas, tada papildomai mokėti nereikės. Peržiūrėsime ir žmogiškuosius resursus, galbūt viename ar kitame skyriuje pakaks dviejų, o ne trijų slaugytojų. Taip pat turėsime peržvelgti ir tyrimų atlikimą, kad visi būtų atliekami tik tikslingai. Aišku, lazda turi du galus – taupydami galime neištirti žmogaus visapusiškai“, - mąstė D. Steponkus.

Paslaugos turi būti arčiau žmogaus

Medicinos paslaugų sutelkimas didžiuosiuose šalies miestuose D. Steponkui neatrodo racionalus.

„Noras turėti koncentruotas paslaugas pagimdo situaciją, kuomet viskas sutelkiama didžiosiose klinikose, - sakė Šilutės ligoninės vadovas. – Be abejonės, visiškai sutinku, jog galimybės yra žymiai didesnės tiek įrangos, tiek specialistų atžvilgiu. Tačiau tai turi būti susiję tik su brangiomis technologijomis, sudėtingiausiomis operacijomis, intervencijomis ar gydymu. Rutina turėtų būti paskirstyta mažesnėms gydymo įstaigoms. Taip paslaugos bus arčiau žmogaus. Tuo labiau, kad nuolatos deklaruojama esą turi būti mažinami netolygumai. Ne paslaptis, kad didesnėse gydymo įstaigose ir eilės ilgesnės“.

D. Steponkaus teigimu, jei pacientų srautas būtų teisingai paskirstytas, tai padėtų išspręsti problemą. Tačiau tai sunkiai vykdoma, nes viskas remiasi į pinigus. „Guldome žmogų po infarkto, stabilizavę jo būklę transportuojame į didesnę ligoninę tolesniam gydymui. Mums už suteiktas paslaugas priskaičiuojami keli šimtai litų, o toliau sumos eina daug didesnės. Manau, jog pacientui turi būti suteikta geriausia paslauga, bet bendradarbiavimas turi būti naudingas visoms pusėms“, - savo nuomonę išreiškė D. Steponkus.

Net Seimo narys K. Komskis nusiteikęs pesimistiškai

Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Kęsto Komskio, jau greitai rajonuose, ko gero, nebebus tokios medicinos, kokia gyvavo iki šiol.

„Ne paslaptis, kad tokia situacija susiklostė dėl buvusio sveikatos apsaugos ministro politikos. Finansavimas jai yra visiškai sumažėjęs, specialistai menkai apmokami, todėl ir pacientai praranda pasitikėjimą mažesnių miestų gydymo įstaigomis. Tada blaškosi tarp didžiųjų miestų ir laukia eilėse, kur juos pagaliau priims. Antrinio lygio rajonuose nebelieka, nes lėšos jam skiriamos menkos. Su tokiu finansavimu tik vegetuojame. Žmonės yra nusivylę, jie norėtų pagalbos sulaukti arčiau namų. Galime kalbėti ką norime, bet ne visi turi lėšų nuvykti į kitą miestą. Be abejo, negalima sudėtingiausią gydymą turėti visuose miestuose, tačiau reikia pasiskirstymo tarp pirminio, antrinio ir tretinio lygių medicinos įstaigų“.

Šilutės rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Ambrozaitis sakė, kad jeigu reikalingas sudėtingas gydymas, jis galėtų būti teikiamas artimiausioje regioninėje gydymo įstaigoje. „Tačiau dažniausiai pasitaikančių ligų gydymas turėtų išlikti vietos ligoninėje. Rajono gyventojai yra patenkinti Šilutės ligoninės teikiamomis paslaugomis ir vargu, ar norėtų, jog paslaugų mastai joje kistų, mažėtų. Dažniausiai į gydymo įstaigas kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, jiems gi susirgus ne taip paprasta nuvykti į toliau esančią gydymo įstaigą. Todėl gydymas jiems turėtų būti teikiamas čia, vietoje“, - teigė R. Ambrozaitis.