Ruošiamės į stadioną, nes čia prasideda futbolo reikalai

II turo rungtynėse su komanda „Trakai-2” taip pat patirtas pralaimėjimas 0:2, o jo priežastį po patirtos nesėkmės prieš šią ekipą „Šilutės“ treneris Svajūnas Česnulis akcentavo kaip komandos nesusižaidimą ir dėl komandą papildžiusių baltarusių kol kas ne visiškai aiškaus supratimo, ko iš jų norima. Pajusti pergalės skonio nepavyko ir III turo rungtynėse su „Palangos” ekipa, kur komandos išsiskyrė taikiai - 2:2. Sekmadienį IV turo rungtynėse pirmasis pergalės laivas parplukdytas iš Kauno, kur susitikime su vietos komanda „Šilutė” įtikinančiai iškovojo pergalę 0:3. 

Apie futbolą pasakoja treneris

Šį sezoną permainų vėjai „Šilutės“ stovykloje prapūtė be ypatingų audrų. Už komandos vairo jau šeštus metus stovi S. Česnulis. Apie ką tik prasidėjusį naująjį futbolo sezoną ir pasiruošimą jam šio futbolo stratego pabandysime paklausinėti. Tikimės, kad bus patenkintas pamario futbolo gerbėjų žingeidumas ir noras sužinoti, kuo gyvena mūsų miesto futbolo komandos treneris, futbolininkai ir kokios perspektyvos kontūrus brėžia šiandienė komandos sudėtis. Taigi, kalbiname ilgametį Šilutės komandos „Šilutė” trenerį S. Česnulį.

- Kada prasidėjo ir kaip vyko pasiruošimas naujam sezonui?

- Intensyviai naujam futbolo sezonui komanda pradėjo ruoštis jau sausio mėnesio pradžioje. Treniruotės vykdavo sporto salėje. Džiugu, kad pavyko vieną kartą per savaitę išvykti ir į Klaipėdą, kur galima treniruotis aikštėje ant dirbtinės dangos. Kad ir kaip bebūtų apmaudu, bet kol neišdygo žolė stadione, komanda vietos treniruotis neturi.

- Ar pasiruošimas vyko sklandžiai? Kaip vertinate treniruočių procesą?

- Pasiruošimas nevyko sklandžiai, nes, kaip minėjau, praktiškai neturime kur treniruotis. Vieną kartą per savaitę komandai treniruojantis ant dirbtinės dangos nėra produktyvi treniruotė, juolab geras pasiruošimas sezonui. Apmaudu ir dėl to, kad nepavyko išvengti rimtesnių traumų.  Neturiu laiko ilgiems išvedžiojimams, todėl  pasakysiu trumpai drūtai - dėl aikštės trūkumo treniruočių procesu esu labai nepatenkintas. Čia taip pat kaip šeimininkei virti sriubą ne puode, o saujoje - ir karšta, ir bėga viskas. Norisi verkti žinant, kad net visi mažesni rajonai aplink mus jau turi dirbtines aikštes futbolui, o mes, deja, tik girdime apie gražią viziją.

- Kokios treniravimosi sąlygos?

- Mano manymu, tarp visų pirmoje lygoje 18-os rungtyniaujančių komandų – pačios prasčiausios. Atvirai sakau - kiekvieną treniruotę pradedu su didžiule baime, kad žaidėjai negautų traumos.

- Kokius tikslus šiemet treneris kelia komandai?

- Turnyrinės lentelės vidurys, bet ne žemesnė nei 10-oji vieta.

- Ar šiame sezone komandoje yra naujų veidų?

- Taip, yra. Mano sūnus ir auklėtinis Dovijus po studijų Anglijoje sugrįžo į Šilutę. Iš Klaipėdos „Atlanto“ namo, į savo miesto komandą, grįžo ir Julius Kasparavičius. Iš šio žaidėjo ypatingai daug tikiuosi aikštėje. Iš Mažeikių kilęs, šiuo metu studijuojantis Klaipėdoje, komandą papildė ir Gediminas Strikys. Labai gaila dėl itin skaudžios netekties, geriausio praėjusio sezono žaidėjo Maksim Lukasevič, kuris komandai pelnė net 22 įvarčius. Žaidėją paviliojo Palanga, pasiūliusi jam kur kas geresnes sąlygas.

- Kas sudaro komandos pagrindą?

- Komandos branduolį sudaro veteranai, jei taip galima pasakyti. Pavyko išsaugoti didžiąją  dalį praėjusio sezono žaidėjų.

- Kaip vertinate pirmųjų rungtynių rezultatus? Ar jais patenkintas, ar nusivylęs?

- Rungtynių rezultatai nėra labai blogi. Aišku, viena pergalė iš keturių rungtynių yra mažai, bet žinant, kad pralaimėjimai buvo labai mažu skirtumu, negaliu teigti, jog startas - prastas. Tai tik pradžia. O žinant, kad pasiruošimo etape trys pagrindinės komandos žaidėjai gavo sunkias traumas, rezultatai nėra labai prasti. Gaila dėl futbolininkų, gavusių traumas, tai - Julius Kasparavičius, Arnas Nausėdas, Justas Milius. Tiesa, Justas jau ruošiasi grįžti į aikštelę.

- Ko komandai šiuo metu labiausiai trūksta? Su kokiais sunkumais tenka susidurti?

- Pagrindinė ir didžiausia bėda - neturime kur treniruotis. Paskui - trūksta visko. Nenoriu kalbėti vien apie negatyvus, tačiau situacija katastrofiška – trūksta elementarios aprangos. Šiuo metu viskas remiasi į komandos finansus. Kitų federacijoje rungtyniaujančių komandų biudžetai mus lenkia 5 ar 10 kartų. Treniruočių sąlygų praktiškai neturime išvis, o jei ir turime, jos yra prasčiausios. Centrinis stadionas, nors liežuvis taip neapsiverčia sakyti, greičiau - apžėlusi aikštė su beveik baigiančiomis nugriūti konstrukcijomis, yra tragiškos būklės. Nors pamenu, prieš 10 metų ‚Šilutė” turėjo geriausią stadioną I lygoje.

- Dažniausiai kiekvienos komandos ar klubo administracijos darbuotojas turi koncentruotis pirmiausia į savo tiesiogines funkcijas. Tai yra treneris - treniruoti, komandos vadybininkas būti atsakingas už viešuosius ryšius, komandos žaidėjų gerovę, direktorius – už finansus ir t. t. Ar šis modelis egzistuoja komandoje?

- Toks mechanizmas funkcionuoja ir yra labai geras, tačiau egzistuoja tik lygoje  pirmaujančiose komandose, tokiose kaip FK „Šilas”, FK ‚Palanga”, FK „Banga”, FK „Trakai”, FK „Žalgiris-B”, FK „Panevėžys”. Mums kol kas apie tai tik pasvajoti.

- Sporte retas treneris išbūna komandoje du, tris sezonus. Jūs prie komandos vairo - jau šešti metai. Kur slypi priežastys? 

- Priežastys labai paprastos. Administracijai aš labai patogus, nes esu pigus, dirbantis puse etato.

- Kuris sezonas, jums vadovaujant komandai, labiausiai įsimintinas?

- Kai tapome pirmos lygos čempionais.

- Ar turite futbolo trenerį-autoritetą, kurio strategija itin žavi? 

- Taip, tai Diego Simeone, Madrido „Atletico“ treneris.

- Didžiausia trenerio svajonė?

- Kad įvyktų stebuklas ir Šilutėje atsirastų dirbtines dangos futbolo aikštė. Kad miesto vaikai, bendruomenė, kuri mėgsta futbolą, turėtų sąlygas stebėti, žaisti, dalyvauti sporto veikloje. Ir svarbiausia, kad futbolas būtų saugi sporto šaka, nes kol kas yra atvirkščiai.

- Ar verta tikėtis, jog kada nors futbolas taps tokia pat populiaria sporto šaka kaip krepšinis, džiugins bei garsins Lietuvą rezultatais pasauliniu mastu?

- Tikėtis visada reikia. Stengiuosi ir pats tiesiogiai prisidėti prie to. Šiuo metu prisidedu treniruodamas Lietuvos U-19 rinktinę. Labai didelę įtaką daro sąlygos. Kol neturime infrastruktūros, stadionų, tol apie rezultatus net negali būti kalbos. 

Informuojame, jog pirmąsias namų rungtynes „Šilutė” savo stadione žais balandžio 23 d., šeštadienį, 12 val. Kviečiame atvykti.