Juknaičiuose naujagimių „užderėjo“ gausiai

Naujagimių giraitėje, kurioje daugiau nei prieš 30 metų Zigmanto Dokšo, kuris sukūrė Juknaičių grožio oazę, iniciatyva buvo pasodinti pirmieji medeliai, skirti kūdikiams, tais metais išvydusiems pasaulį. Juos juknaitiškiai mielai sodina savo atžaloms: berniukams - ąžuoliukus, vyriškumo, tvirtumo, taurumo ir stiprybės simbolius, mergaitėms - liepaites, moteriškumo, gyvybės ir antgamtinių savybių simbolius. Praėjusiais metais juknaitiškiai medžių nesodino, todėl šiemet tai darė tėveliai, kurių vaikai gimė ne tik 2015-aisiais, bet ir 2014-aisiais.

Nuo šio mėnesio jie žaliuos Emiliui Maksimavičiui, Tajui Pukeliui, Dominykui Krasnovui, Arminui Jogminui, Amelijai Rimkutei, Emilijui Jokubauskiui, Deimantui Jokubauskiui, Miglei Rogaitei, Leonardui Domeikai, Gabijai Gudaitytei, Vakarei Sandaraitei, Gvidui Gudaičiui, Livijai Gudaitytei, Kristinai Gudaitytei, Ainiui Vaitkevičiui, Oskarui Jokšui, Gustui Meižiui, Augustei Barkauskaitei, Sofijai Zdorenkaitei, Aldui Ašmantui, Melitai Kaunaitei, Agnetei Bernotaitei bei Eimantui Kasparavičiui.

Medeliai nebuvo pasodinti Ievai Gečaitei, Jokūbui Gečui, Eimantui Šiaudvyčiui, Arielei Miklovytei, Tajui Mikloviui bei Tėjai Miklovytei. Šių vaikų tėveliai negalėjo dalyvauti medelių sodinimo renginyje, todėl lauks kitų metų, nes nori, kad ir jų vaikai turėtų po medelį.

Šia tradicija rūpinasi Juknaičių seniūnija. Seniūnas Alfredas Gaubys bei socialinio darbo organizatorė Vita Gečienė sukviečia visas šeimas, pasirūpina, kad būtų atvežti medeliai. „Buvo laikas, kuomet  ši graži tradicija buvo prigesusi. Ji atgaivinta 2006-aisiais. Ji labai džiugina tėvelių širdis, nes jie gali pasodinti medį savo vaikui. Tradicija stebina naujai atvykusius gyventi į Juknaičius. Jie sako, kad pirmą kartą girdi, jog bendruomenės mažiesiems gyventojams sodinami lapuočiai“, - kalbėjo Juknaičių bendruomenės pirmininkė Laima Barkauskienė.

Juknaitiškiai turi ir Tūkstantmečio, Abiturientų, Vasario 16-osios, Dainuojančių klevų, Maumedžių giraites, Europos parką. Medžiai džiugina ne tik vietinių gyventojų akis ir širdis. Čia dažnai galima pamatysi ir atvykusių iš kitų vietovių, kurie nori pabėgti nuo miesto triukšmo ar tiesiog pasivaikščioti susikibę už rankų.