Šilutiškė renka šaukštus, bet niekada jų nenaudoja virtuvėje
Ekonomistė Dalia Norvilienė (67 m.) valgį ruošia tik tada, kai reikia. Didelio įkvėpimo šeimininkauti Dalia neturi. Bet apsilankius Šilutėje gyvenančios moters virtuvėje žadą akimirką atima gausi medinių šaukštų kolekcija, kuri puošia sienas.
Puodams pamaišyti eksponatai nenaudojami, jie – tik virtuvės puošmena. Šilutiškės kolekcijoje sukaupta kelios dešimtys šaukštų, taip pat yra ir šaukšto su šakute komplektų.
„Lietuviškų šaukštų vos keli, nemažai jų parsivežiau iš užsienio. Daugiausia eksponatų – afrikietiški, skandinaviški“, – pasakojo D.Norvilienė.
Nors ekonomistė nėra viešėjusi Afrikoje, ne vieną dekoratyvinių afrikietiškų stalo įrankių rinkinį įsigijo Jungtinėse Valstijose. Ten Dalia neretai nuvyksta pas dukterį, tad kaskart nusiperka ir širdžiai mielų virtuvės įrankių.
Afrikietiški šaukštai lietuvės namuose iš kitų eksponatų išsiskiria išraižytais ar nupieštais gyvūnų atvaizdais. Įrankiai puošti dramblių, zebrų, antilopių figūromis. O skandinaviškus įrankius D.Norvilienės virtuvėje galima atskirti iš baltų keraminių galų, kurie paprastai dekoruoti gėlėmis.
Šaukštai ir šakutės – ne miniatiūriniai, nes žemaičiai mėgsta stambius daiktus. Tad ir Dalia virtuvėje pasikabinusi įspūdingo dydžio šaukštų, o vienas jų siekia maždaug 1 metrą.
„Jau neprisimenu, kur įsigijau tą šaukštą, bet jis išsiskiria dar ir tuo, kad ant koto pavaizduotas diedas su ūsais“, – linksmai nusiteikusi apie milžinišką stalo įrankį pasakojo šilutiškė.
Nors medinių virtuvės reikmenų daugiausia būna Kaziuko mugėse, D.Norvilienė ten jų neieško. Lietuviški amatininkų dirbiniai moteriai nėra labai įdomūs, tačiau ji nepraleido progos iš draugų įsigyti senovinio medinio pirties kaušo. „Gyvenu Šilutėje, todėl norėjau turėti kokį nors Mažosios Lietuvos eksponatą“, – apie seno kaušo pritaikymą virtuvei puošti pasakojo D.Norvilienė.
Medinių stalo įrankių šilutiškė dažniausiai ieško sendaikčių turguose, antikvariatuose, nes nori eksponatus apžiūrėti, pačiupinėti ir įsitikinti, kad tikrai tiks jos virtuvei. „Internetu nieko neperku. O juk internetu kolekciją galėčiau susikurti per dvi dienas“, – juokaudama pasakojo ekonomistė, kuri pomėgį rinkti šaukštus sieja su kelionėmis.
„Daug kur esu buvusi, bet Afrikoje dar ne. Labai ten norėčiau nuvykti ir prisipirkti šaukštų“, – su šypsena patikino D.Norvilienė, prieš du dešimtmečius kolekcionavusi linksmas miniatiūras ir jas sudėjusi į knygą. Šilutiškė iš lietuviškų ir užsienio leidinių pririnko humoristinių miniatiūrų ir antrai knygai, tačiau jos dar neišleido. Mat pastaruoju metu juokelių kolekcionavimą nustelbė mediniai stalo įrankiai.
Dalia šaukštus renka dėl to, kad jai patinka ką nors kolekcionuoti. Juk kai įsigyji vieną eksponatą, nepajunti, kaip ir antrą, trečią nusiperki. Tada ir įsibėgėja kolekcijos kaupimas.
„Nuo vaikystės tėvai ragino ką nors kolekcionuoti, nes tai skatina kuo nors domėtis, žadina smalsumą. Gal ir banalu, turiu nemažą magnetukų kolekciją. Jais nukabinėtas šaldytuvas ir gartraukis. Vėliau kolekcionavau humorą – išleidusi vieną knygelę vėl surinkau apie šešis tūkstančius linksmų miniatiūrų.
Dabar į namus nešu ne tik šaukštus su šakutėmis, bet ir senus paveikslus, kuriais nukabinėtos kitų kambarių sienos“, – pasakojo D.Norvilienė.
Šilutiškių Dalios ir Jono Norvilų namus būtų galima pavadinti įdomybių muziejumi, nes čia apstu įvairių kolekcijų. „Sienų nėra plikų“, – kad eksponatai kuria jaukumą, tikino Dalia.
Šeimoje ji – vienintelė kolekcininkė, mat vyro savo pomėgiu neužkrėtė. Tačiau jis pritaria žmonos pomėgiams, nereiškia priekaištų. „Kai parnešu kokį eksponatą, parodau. Matau, kad jam įdomu, todėl padeda pakabinti ant sienos“, – tvirtino kolekcininkė.