PSO: triukšmas kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai

Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą inicijavo Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno siekianti organizacija „Klausos ir komunikacijos centras“ (angl. „The Center for Hearing and Communication“), kurios darbo tikslas pagerinti gyvenimo kokybę žmonėms su klausos sutrikimais.

Kraštutiniais atvejais triukšmas gali sukelti klausos pažeidimus. Klausos pažeidimo rizika aktuali triukšmingose darbo vietose dirbantiems žmonėms arba nelaimingų atsitikimų atvejais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų ir paauglių klausos sutrikimams, ypač išpopuliarėjus patogiems asmeniniams muzikos klausymosi įrenginiams (ausinukams). Pagal Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro 2013 m. paskelbtą ataskaitą „ENNAH – Triukšmo ir sveikatos Europos tinklas. Galutinė ataskaita“, dėl pramoginės veiklos keliamo triukšmo poveikio apie 17-ai proc. paauglių yra susilpnėjusi klausa, 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų dėl penkerius ar daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio rizikuoja prarasti klausą. Tai gali atsitikti visiems, kas ilgiau nei vieną valandą per dieną klausosi garsios muzikos.

Triukšmas žmonių sveikatą veikia ne tik tiesiogiai, pavyzdžiui, pažeisdamas klausą, bet ir netiesiogiai – dirgindamas ar trikdydamas miegą. Netiesioginis triukšmo poveikis siejamas su ilgalaike transporto eismo ar pramonine veikla šalia gyvenamosios aplinkos. Aukšto lygio ilgalaikis triukšmas aplinkoje gali neigiamai veikti žmonių darbingumą ir sukelti sveikatos sutrikimus.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono biuro atstovų teigimu, triukšmas yra ne tik aplinkosaugos problema, bet ir veiksnys, keliantis vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai. Viename naujausių aplinkos triukšmo valdymui skirtų PSO Europos regiono biuro 2011 m. išleistų leidinių „Aplinkos triukšmo ligų našta. „Prarastų sveikų gyvenimo metų kiekybinis įvertinimas Europoje“ tyrime skelbiama, kad dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 mln. sveiko gyvenimo metų. Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali sukelti širdies priepuolius, susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi. Palyginti su kitomis aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos.

Neigiamas triukšmo poveikis lemia ne tik tiesiogines išlaidas sveikatos priežiūrai, bet ir netiesiogines išlaidas, susijusias su darbuotojų darbo kokybės sumažėjimu, ankstyvesniu nedarbingumu, papildomomis garso izoliacijos įrengimo išlaidomis būstuose bei nekilnojamojo turto nuvertėjimu.

Europos Parlamentas ir Taryba siekia, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. Europoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio sumažinta akustinė tarša. Tam būtina įgyvendinti atnaujintą ES triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, imtis priemonių triukšmui mažinti jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti naujoves.

Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje numatyta, kad gyventojų, teigiančių, jog jie kenčia nuo triukšmo, dalis iki 2025 m. turi mažėti po 5 proc. nuo 2012 m. lygio.

Nacionalinėje programoje nustatytiems tikslams pasiekti Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi priemonių triukšmo valdymo teisiniam reguliavimui tobulinti. Seime svarstomas Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimo projektas, kuris padės pagrindus efektyvesniam triukšmo prevencijos priemonių įgyvendinimui. Seimui pritarus projekte siūlomiems pakeitimams, bus iš esmės peržiūrėti visi esami triukšmo valdymo srities teisės aktai bei parengti nauji įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, kurie turės nustatyti triukšmo prevencijos priemonių taikymo ir įrengimo reikalavimus, statybos darbų keliamo triukšmo kontrolės vykdymo tvarką. Projekte taip pat numatytos ir kitos teisinio reguliavimo tobulinimo priemonės, kurios padės efektyviau spręsti padidinto triukšmo gyvenamojoje aplinkoje problemas.