Mama, užauginusi devynis vaikus, apdovanota medaliu
Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė artėjančios Motinos dienos proga pasveikino ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo daugiavaikes motinas, kurios užaugino tvarkingus vaikus. Tokiu medaliu turėjo būti apdovanota ir Švėkšnos seniūnijos Gedminaičių kaimo gyventoja Stefanija Starkienė, kuri užaugino devynis vaikus. Tačiau ji apdovanojimo atsiimti nevyko.
Prašė atiduoti vieną vaiką...
Garbingą apdovanojimą pelniusi senolė gimė 1934 metų sausio 29 dieną Plungės rajone, Plunkėnų kame. Žadvainių pradinėje mokykloje baigė tris skyrius. Kolūkyje dirbo įvairius ūkio darbus. Sulaukusi septyniolikos išėjo tarnauti – prižiūrėjo ir auklėjo Švėkšnoje gyvenančių pedagogų Rapalavičių atžalas. Čia ji gyveno ketverius metus.
Savo gyvenimo draugą Stanislovą Vytautą Starkų ji sutiko Švėkšnos miestelyje vykusiuose šokiuose. Krito jai į akį dailus jaunas vyras, nes puikiai mokėjo šokti. Po metų draugystės pora sukūrė savo šeimą. Tai buvo 1956-ieji. Tais metais jie ir sulaukė pirmojo savo sūnaus, kurį pavadino Algiu. Praėjus pusei metų, jauna šeima apsigyveno Gedminaičių kaime, kur iki šiol ir gyvena. Čia jie pradėjo ūkininkauti. Šeimos narių skaičius gausėjo – pirmiej trys vaikai gimė pamečiui. Vėliau gimusius mažylius padėdavo prižiūrėti vyresnieji vaikai. „Augini ir išaugini. Kai gimė dvynės, viena vaikų neturinti šeima prašė vieną jų atiduoti. Bet kaip atiduoti? Kurį? Kodėl vieną, o ne abu? Negalėčiau niekada taip pasielgti. Jei miršta, to nepakeisi, bet atiduoti… Negalėčiau”, - svarstė S.Starkienė.
Vaikų auklėjimu bei ūkiu ji ir rūpinosi. „Visi dirbome. Visi turėjo savo pareigas. Viską mokėjome dirbti. Visko buvo. Ir pabardavo, ir pagirdavo. Visada klausydavome savo mamos. Stengdavomės kažką gero padaryti, kad tik jos pagyrimą pelnytume", - teigė dabar kaimynystėje gyvenanti jos dukra Danutė Oželienė.
Per savaitę neteko dviejų vaikų
Šeimos tėvas dirbo stalių dirbtuvėse. Vėliau jas įkūrė ir savo namuose. Todėl tapęs pats sau šeimininku visiems norintiems savo rankomis darė ratus vežimams, lovius gyvuliams šerti, langus, duris ir kitus reikalingus daiktus.
Starkai daugiau nei dešimt metų dirbo ir kiaulių fermoje. Vyras išėjo anapilin 1994-aisiais. „Gyvenime nebuvo lengva. Sunkiausi metai buvo 2010-eji. Tada per vieną savaitę netekau dviejų vaikų. Teko palaidoti dukrą Virginiją ir sūnų Algį. 1980-aisias jau buvau palaidojus sūnų, žuvusį atliekant karinę tarnybą. Iki šiol dėl vaikų skauda širdį. Paverkiu vakarais, kai niekas nemato. Vis apie juos galvoju. Baisu, kai tenka laidoti vaikus“, - kalbėjo S. Starkienė. Ją daugelis pažįsta kaip darbščią, pareigingą, sąžiningą moterį. Ji užaugino ir puikiai išauklėjo devynias savo atžalas. Dabar pas ją skuba patarimų ne tik vaikai, bet ir anūkai bei proanūkiai. O jų turi tikrai didelį būrį. „Oi kaip džiaugiuosi savo anūkais. Jų turiu penkiolika. Jie mano didžiausias džiaugsmas. Nieko jų nereikia maldauti. Kiekvienas stengiasi kiek tik gali padėti, aplankyti. Visada klausia, ko man reikia, kaip man sekasi, kokios pagalbos reikia. Net per Mamos dieną atvažiuoja pasveikinti“, - pasakojo senjorė. Ji jau turi ir dvidešimt proanūkių. Didžiuojasi pašnekovė kiekvienu savo vaiku, nes sugebėjo išauklėti juos būti dorais žmonėmis, gerbti ir mylėti savo artimą. „Juokinga man, kai dejuoja moterys, augindamos vieną vaikelį. Juk dabar ir sauskelnių, skalbimo mašinų yra, o anksčiau viską reikėjo daryti savo rankomis. Visko per gyvenimą buvo. Bet blogo buvo daugiau nei gero. Devyni vaikai... Dabar atrodo - visi išėjo, sukūrė savo gyvenimus ir vargo nebuvo. Dabar turiu katę, šunį. Patinka ir sodelyje padirbėti, kad tik sveikatos būtų“, - sakė moteris. Ji už tai, kad prižiūrėjo ir gerai auklėjo vaikus, ne kartą buvo pastebėta ir anksčiau. Net šešis kartus buvo už tai apdovanota sovietiniais laikais.
S. Starkienė ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio nevyko pasiimti pati, nes net jaunystėje negalėdavo vykti į tolimas keliones, mat labai blogai jausdavosi. Todėl ir šį kartą nerizikavo vykti į Vilnių. Įsitikinusi, jog dėl to sveikata tikrai sušlubuotų. Daugiavaikė mama neliks pamiršta. Pas ją į namus atvyks atstovai iš Prezidentūros ir įteiks apdovanojimą.
Pasirenkama vyresnė
Motinos dienos proga Lietuvos Respublikos prezidentai savo dekretais jau apdovanojo Šilutės rajone aštuonias daugiavaikes mamas. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliai įteikti: 2007 metais Stanislavai Danutei Kuiteklienei, gimusiai 1936 metais, pagimdžiusiai, išauginusiai 7 vaikus, gyvenančiai Rusnės miestelyje; 2008 metais - Danutei Urbaitienei, gimusiai 1945 metais, pagimdžiusiai, išauginusiai 7 vaikus, gyvenančiai Katyčių miestelyje; 2010 metais - Zitai Dulkienei, gimusiai 1932 metais, pagimdžiusiai, išauginusiai 12 vaikų, gyvenančiai Palendrių kaime; 2011 metais - Zuzanai Konstancijai Medingienei, gimusiai 1935 metais, pagimdžiusiai, išauginusiai 11 vaikų, gyvenančiai Saugų kaime; 2012 metais - Bronei Dambrauskienei, gimusiai 1921 metais, pagimdžiusiai, išauginusiai 7 vaikus, gyvenančiai Juškaičių kaime; 2013 metais – Marijonai Drobnienei, gimusiai 1937 metais, pagimdžiusiai 10 vaikų, gyvenančiai Rusnėje; 2014 metais - Onai Vismantienei, gimusiai 1935 metais, pagimdžiusiai, išauginusiai 8 vaikus, gyvenančiai Buikiškės kaime; 2015 metais - Janinai Domeikienei, gimusiai 1929 metais, pagimdžiusi ir užauginusi 10 vaikų, gyvenančiai Pašyšiuose.
Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis sakė, kad skyriui kandidates minėtam apdovanojimui teikia pačios seniūnijos. Jei pasiūlomos apdovanojimui kelios daugiavaikės mamos, pasirenkama vyresnė. Visus reikalingus dokumentus parengia Socialinės paramos skyrius, o juos tikrina ir galutinį sprendimą, ką apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, priima Prezidentūros kanceliarijos ir Lietuvos valstybės ordinų kancleris.