„Olandų banga“ gėlynus sugadino, sovietinis monstras vis dar kenkia Šilutės architektūrai

Tad kas gi dabar turėtų atsakyti dėl to, jog tada daugiametėms gėlėms įsigyti 15 tūkstančių buvo išmesta kaip į balą. Juk už tokią sumą ir, aišku, neblogą atlyginimą, galėjo pusę metų kiekvieną darbo dieną dvi moterys  tvarkyti visus Šilutės miesto gėlynus.

Apie tai „Šilokarčemos“ korespondentas kalbėjosi su Šilutės rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu Edmundu Benečiu. „Aš nebematau prasmės sugrįžti prie šios problemos, kuri jau apkalbėta ir kuri yra išspręsta, - bandė teisinti kolegų tuometį sprendimą vyriausiasis architektas. – „Šilutės komunalininko“ tvarkomų gėlynų mieste yra žymiai daugiau, ne tik prie Savivaldybės pastato. Aš nematau prasmės sutelkti visą dėmesį vieno gėlyno kompoziciniams ypatumams,. Sutvarkė šiais metais jį truputį kitaip, štai ir viskas“.

Pasidomėjus nuomonės apie tuos išleistus tūkstančius „Olandų bangai“ įrengti, E. Benetis sakė nežinantis, ar tokia buvusi įrenginių, ar projektavimo, ar gėlių ir augalų kaina.

„Supratau, kad pastangų įrengiant „Olandų bangą“ buvo įdėta gana daug, tai kartoju jau ne pirmą kartą, - kalbėjo E. Benetis. – Pažiūrėkime visą kompleksą, kuriame turime ne vieną žolyną ir gėlyną, pradedant nuo Lietuvininkų ir Klaipėdos gatvių kampo iki Dariaus ir Girėno bei Lietuvininkų gatvių sankryžos. Didžioji problema, kad nėra sąryšio tarp tų žolynų kompozicijų ir pastangų. Štai prie Savivaldybės esanti žalioji pievelė ir jose žydinčios magnolijos yra du skirtingi sprendimai. O kai tuos du skirtingus sprendimus sudedi vieną šalia kito, tai ir matosi, kad vienoje teritorijoje yra vienoki augalai, už keliolikos metrų – jau kitokie. Lėšų ir pastangų daug įdėta, o natūroje paaiškėjo, kad „Olandų banga“ nepasiteisino“.

Ne tokias bangas padarė?..

Nuo šių metų vėl visus miesto viešųjų erdvių gėlynus sodina ir prižiūri UAB „Šilutės komunalininkas“ darbininkės-aplinkos tvarkytojos, kurioms vadovauja meistrė Danutė Meškienė. Ji „Šilokarčemai“ sakė, kad visas „Olandų bangos“ daugiametes gėles darbininkės šį pavasarį iškasė, daug buvo nušalusių, išpuvusiomis šaknimis, o sveikąsias susodino prie senojo muziejaus pastato.

„Gal kai kurios gėlės buvo nepritaikytos mūsų klimato zonai?“, - svarstė D. Meškienė.

 2014 metų rugpjūčio mėnesį gėlyną „Olandų banga“, Savivaldybės užsakymu, pasodino Saugų seniūnijos Kukorų kaime įsikūrusi mažoji bendrija „SC Garden Design“. Gėlyną suprojektavo, gėles parinko ir pasodino kraštovaizdžio architektės, tuo jų darbas ir baigėsi.

„Šilutės komunalininko“ meistrei paliko tik instrukciją, kaip tas gėles prižiūrėti, laistyti. „Man buvo tikrai keista tokia instrukcija – kiekvienai gėlei naudoti vis kitokią trąšą. Neįsivaizduoju, ar taip gali būti. Pavyzdžiui, mano kieme yra daugiamečių gėlių, aš iš viso jų netręšiu, o žydi jos kiekvienais metais. Man buvo nurodyta 10 ar 12 rūšių trąšų, tad ar jūs girdėjote, kad kas nors tręštų kiekvieną gėlę vis kitokia trąša? Ką jos pasodino, tas ir išaugo, mes gėles prižiūrėjome, laistėme. O kad mane pavadino pamote, kadangi neva neprižiūrėjome gėlių, tai neteisinga – dalis gėlių 2015-ųjų pavasarį iš vis nesudygo. Gal netinkamai gėles pasodino – aukštesnes priekyje, mažesnes gale ar vidury. Matyt, ne tokias bangas padarė, todėl taip ir atsitiko.

2014-ųjų rugpjūtį „Olandų bangos“ gėlyno sodintojos teigė, kad augalai parinkti taip, jog nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens šilutiškius ir miesto svečius džiugintų vis naujais žiedais, deja, šis gėlynas praėjusią vasarą „džiugino“ tik parudavusiais stagarais.

Kaip uždengti kultūros centro pastatą?

Pasak E. Benečio, taip pasitaiko ne tik su gėlynais, bet ir su architektūra. Kaip ir kiekvienoje meno srityje ar meno atmainoje - juk ne kiekvienas paveikslas būna pasisekęs. „Pastatai yra tokia pat meninė kūryba, todėl irgi visaip atsitinka... Juk ne kiekvienas darbas kainuoja kaip Van Gogo paveikslas - po keliasdešimt milijonų. Yra geresnių, yra blogesnių... Taip ir su žolynų sprendimais - žmonės stengėsi, įdėjo daug darbo, minčių, pinigų, bet nepasiteisino, tad ką dabar bepadarysi“.

Pasidomėjome vyriausiojo architekto nuomonės, ar Šilutės mieste, ypač centrinėje gatvėje, yra tokių pastatų, kurių čia neturėtų būti.

„Tokių „stiklainių“, kaip pavyzdžiui Kaune, kur prieš porą metų buvo kilęs skandalas, mes Šilutėje neturėjome, neturime. Ir, duok Dieve, kad neturėtume tokio lygio skandalų. Bet dabar yra kitokia estetinė samprata, štai keliasdešimt metų stovi Šilutės kultūros ir pramogų centro bei Savivaldybės pastatai. Projektavo tas pats Projektavimo instituto Klaipėdos skyrius. Savivaldybės pastatas yra žymiai geriau suprojektuotas, nors kai kurių neatitikimų anksčiau šioje vietoje stovėjusiam viešbučiui „Germania“ ir galima atrasti. Savivaldybės pastatas stovi nepalyginamai tvirčiau ir geriau nei kultūros ir pramogų centras. Pastarojo prasta architektūra ir tektonika – dalių tarpusavio santykis, jų derinimas, tų dalių mastelis. O tas vaizdelis nėra geras, jį gelbsti tik tai, kad yra gerokai nutolęs nuo Lietuvininkų gatvės. Dar sovietiniais laikais buvo suprojektuota  Lietuvininkų g. 8-ojo pastato, kuriame dabar įsikūrę Kaimo reikalų skyrius ir NŽT Šilutės skyrius, vakarinėje dalyje dar dviejų aukštų statinių su mansardomis grupė. Taip būtų uždengtas kultūros centro pastatas, kuris liktų antrame plane. Toks namų užstatymas palei Lietuvininkų gatvę yra gana akivaizdus nuo vadinamojo seimūnų skverelio iki pat čia – vieno arba dviejų aukštų pastatai su retomis išimtimis. Šitą dalyką – pristatyti daugiau namų prie Lietuvininkų gatvės 8-ojo namo - būtų galima ir reikėtų padaryti“.

Juokaudami galėtume pasiūlyti, kad šiuose pastatuose puikiausiai tiktų įrengti Savivaldybės administracijos kabinetus darbuotojams, kurių skaičius nemažėja, o ateityje gali ir didėti...

Pasak vyriausiojo architekto, renovuojant kultūros ir pramogų centro pastatą reikėtų pakeisti jo fasadą, bet tokius planus gerokai stabdo patvirtinti galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose yra arba nėra galimybės keisti tą fasadą.

Paprašius patikslinti, ar vis dėlto galima pakeisti šio pastato fasadą, E. Benetis paaiškino: „Užpaišymas nieko nepadės. Suprantate, jei žmogus yra dviejų metrų dvidešimties centimetrų ūgio, tu jį apipaišyk vokiškai ar lietuviškai, jis vis tiek kaip buvo 2 m 20 cm, tai toks ir bus“.