Vokietija planuoja formuoti NATO bataliono kovinę grupę Lietuvoje

„Mes labai vertiname tokį Vokietijos apsisprendimą – tai yra stiprus solidarumo žingsnis, padidinantis mūsų saugumą ir pasiektas koordinuotomis visų Lietuvos institucijų pastangomis. Mes jau kurį laiką siekėme, kad NATO sąjungininkai Lietuvoje dislokuotų bataliono kovinę grupę,“ – teigia J. Olekas.

Sprendimai dėl NATO bataliono kovinių grupių dislokavimo Aljanso rytinėje dalyje bus svarstomi birželį vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime, o galutiniai sprendimai bus priimti liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.

Stiprinant NATO sutartas atgrasymo priemones Baltijos regione šiemet bendrose pratybose ir mokymuose Lietuvoje per kelis etapus taip pat dalyvaus per 600 Vokietijos rotacinių pajėgų karių su keliais šimtais karinės technikos. Lietuva atvykusiems sąjungininkų kariams teikia visą reikiamą priimančiosios šalies paramą – užtikrina karių apgyvendinimą, maitinimą, kitą reikalingą logistinę paramą.

Lietuva ir Vokietija gynybos srityje bendradarbiauja nuo 1994 m., kai buvo pasirašytas pirmasis dvišalis bendradarbiavimo susitarimas. Šalys bendradarbiauja kovinio rengimo, mokymų, ginkluotės ir įrangos remonto ir įsigijimų srityse.

Lietuvos ir Vokietijos kariai nuolat dalyvauja bendrose karinėse pratybose, o Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdė jau šešis kartus.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministerijos 2015 m. pasirašė sutartį dėl savaeigių PzH2000 įsigijimo iš Vokietijos kariuomenės. Pagal sutartį Lietuvos kariuomenei bus perduota 21-a 155 mm kalibro savaeigė haubica PzH2000. Planuojama, kad pirmosios haubicos Lietuvos kariuomenę pasieks jau šiais metais, likusios sistemos bus pristatytos iki 2019 metų. Siekiant modernizuoti ir sustiprinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, Lietuva taip pat yra pradėjusi derybų procesą su Vokietijos kompanija dėl pėstininkų kovos mašinų BOXER įsigijimo. Planuojama, kad pirmosios mašinos Lietuvos kariuomenę turėtų pasiekti jau 2017 metais.

Nuo 1994 m. įvairias Vokietijos karinio mokymo įstaigas, tarp jų ir Bundesvero vadų akademiją, baigė per 300 Lietuvos karių. Vokietijos atstovai prisidėjo vystant karinio mokymo sistemą Lietuvoje, teikė ekspertinę paramą. Vokietijos karininkai aktyviai dalyvauja Baltijos gynybos koledžo veikloje: Vokietija siunčia savo dėstytojus ir studentus į šią bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyresniųjų karininkų rengimo instituciją. Nuo 2014 m. vidurio Vokietijos Bundesvero karininkas eina koledžo komendanto pavaduotojo pareigas.