Pieno perdirbėjų pažadai – kaip meilės žodžiai kurtiesiems?

Mat po ilgų ir nelengvų diskusijų, kaip užtikrinti pieno gamintojų pajamas vasaros laikotarpiu, ir visų atsakingų institucijų pastangų perdirbėjai bei pieno gamintojai susitarė dėl pieno supirkimo kainų stabilizavimo iki rugsėjo 1 dienos.

Pranešama, kad žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė susitiko su visais Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) skyrių pirmininkais ir aptarė paramos galimybes pieno sektoriui. Ji pareiškė, kad yra svarstomos pagalbos schemos ūkininkams, šiems metams bus ieškoma lėšų tiek iš nacionalinio, tiek iš Europos Sąjungos biudžeto. Šiemet numatyta išmokėti daugiau nei 60 mln. eurų ir toliau bus ieškoma kompensavimo galimybių, ministrė vėl ketina kalbėti su ES komisaru dėl paramos pieno gamintojams.

LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas „Šilokarčemai“ tiesiai šviesiai pareiškė, kad ministrės susitikimas su LŪS skyrių pirmininkais ir jos kalbos yra tik politikavimas.

„Tie visi pieno gamintojų kovojimai, piketai Vilniuje naudos duoda ne ūkininkams - paskyrus paramą, pieno perdirbėjai tokią pat sumą sumažina už superkamą pieną ir patys pasiima tą paramą, - piktinosi K. Andrijauskas. – Ta „parama“ vienareikšmiškai atitenka perdirbėjams. Dar neišmokėjus žadėtosios paramos perdirbėjai akiplėšiškai balandžio mėnesį sumažino superkamo pieno kainas. Žemdirbių kova yra ne jų naudai, o tik tam, kad būtų skatinami perdirbėjai. Kol Vyriausybė geranoriškai nesusitars su perdirbėjais, tol nebus jokių rezultatų, kad ūkininkai pajustų naudą. Kas gi ta vadinamoji parama, jeigu jau dabar niekam neaišku, kiek rytoj ūkininkas gaus už parduotą pieną... Ką reiškia susitarimas iki rugsėjo 1-osios nekeisti superkamo pieno kainos? Juk jau šiuo metu ūkininkai dirba nuostolingai. Yra stambesnių, pažangių ūkių, kurie už pieno kilogramą gauna po 16 centų, o su visais perskaičiavimais – gal ir 20 centų. Bet juk tokių ūkių tėra vienetai, daugumoje Šilutės rajono ūkių laikoma tik po 5, 10 ar 15 karvių. Šiandien jie gauna po 12 ct/kg, o kai kurie - tik po 8 ct/kg. Todėl pasakymas, kad iki rudens pažadėjo nemažinti superkamo pieno kainų, yra ne sprendimo būdas“.

Tai ar ne politikavimas, kai žemės ūkio ministrė viešai pasako: „Tikiuosi, kad bent šį kartą perdirbėjai laikysis duoto žodžio ir mūsų ūkininkai galės išgyventi šį sunkų laikotarpį (juk jie jau ir taip dirba nuostolingai ,-autoriaus pastaba). Ministerija šiemet išmokės daugiau nei 60 mln. eurų norėdama pagelbėti pieno gamintojams ir iš dalies kompensuoti supirkimo kainas“?.

Ir dar - Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje teigiama, kad ministerija jau ne kartą atkreipė dėmesį, kad būtina susitarti su visais pieno rinkos dalyviais: pieno gamintojais, perdirbėjais ir prekybininkais dėl sąžiningų santykių. Ir visiškai nutylima, kad tokį pokalbį turi surengti tik Vyriausybė, o ne susipriešinę trys ginčo dalyviai. Ar tai nepanašu į sveiko žmogaus ir kurčiojo pokalbį arba meilės žodžius kurtiesiems?

Tikriausiai taip ir yra... „Šilokarčemos“ žurnalistui vakar, norėjusiam sužinoti, ar tie perdirbėjų pažadai yra tikri pažadai, niekaip nepavyko susisiekti nei su „Žematijos pieno“ generaliniu direktoriumi Robertu Pažemecku, nei su Vilkyškių pieninės generaliniu direktoriumi Gintaru Bertašiumi. Jų sekretorės tik maloniai pareiškė, kad direktorius yra užsiėmęs (Vilkyškiuose) arba nežinia, kur išvykęs (Telšiuose).