S. Barkauskienė gyvena vienkiemyje su augalais ir tyla
Kad derlius būtų geras, įdedame daug darbo ir širdies. Ir nors kartais trukdo vėjai ar lietūs, vis tiek skaičiuojame jį, juo džiaugiamės, kad ir koks jis bebūtų – tas metų derlius… O kiek jo sukaupta per visus Vainuto seniūnijos Bikavėnų kaimo gyventojos Stefanijos Barkauskienės gyvenimo metus?
Likimas buvo negailestingas
Su 90-uoju jubiliejumi skubėjo senolę pasveikinti linksma Vainuto seniūnijos komanda: seniūnas Vitalijus Mockus, socialinio darbo organizatorė Marta Rūta Miliauskienė, Vainuto carito vadovė Marytė Juškevičienė, klebonas Dainoras Židackas, Bikavėnų bendruomenės atstovė Valentina Jasaitienė ir lankomosios priežiūros darbuotoja Angelina Beitienė. Svečiai bikavėniškei linkėjo sveikatos, stiprybės, artimųjų meilės ir gražių dienų.
Daug darbų nudirbusi, vaikų, anūkų, proanūkių galveles nuglosčiusi S. Barkauskienės ranka. Ji pasakojo, kad gyvenime jai teko daug dirbti. Daug metų kolūkyje buvo lauko darbininkė. Gyvenimas jos nelepino. Po skyrybų su vyru viena augino dukrą ir du sūnus. Likimas jos negailėjo - vienas sūnus žuvo. Likusios atžalos dabar mama rūpinasi, kiek tik gali. Kasdien teiraujasi, kaip jai sekasi.
Senolė gyvena nuostabiame gamtos kampelyje savo tėvų name, vienkiemyje su augalais ir tyla. Puoselėja šią sodybą, kiek tik jai jėgos leidžia. Augina svogūnus, braškes. Atvykę į svečius vaikai mielai prisideda prie aplinkos tvarkymo darbų.
Skaičiuoja, kiek pravažiuoja automobilių
S. Barkauskienė pati ir maistą gamina, krosnį kūrena. Todėl namuose visada šilta ir jauku. Šiandien jos viena geriausia drauge tapo lankomosios priežiūros darbuotoja A. Beitienė. Jos drauge net cepelinus gamina, kepa bulvinius blynus. Stefanija sako, kad anksčiau ji labai riebiai valgė. Dabar mėgsta silkę, neatsisako ir rūkytos šoninės.
Abi moterys daug kalbasi, diskutuoja įvairiomis aktualiomis temomis. Darbuotojos jubiliatė visuomet laukia. Ši jai nuperka maisto, sumoka mokesčius, padeda namus susitvarkyti.
S. Barkauskienė kasdien žiūri televiziją. Patinka jai žinios, „Valanda su Rūta“, „Nuo iki“ ir kt. Domisi ji kaip sekasi pažįstamiems žmonėms, o šie domisi ja. Ypač geri senolės ryšiai su kaimynais.
Kai neužmiega, skaičiuoja, kiek pro šalį pravažiuoja automobilių. Vakarais dažnai žiūri pro langą, stebi žiburius kaimynų languose. Kasdien poteriauja. Sukalba maldas už artimuosius, mirusiuosius.
Jos didžiausias turtas - keturi anūkai bei trys proanūkiai. Visuomet laukia, kada galės juos pamatyti.