Katytiškiai stengiasi žiūrėti viena kryptimi

Sodina medžius

Istorijos metraščiuose Katyčiai minimi nuo XV amžiaus. Pasak legendos, miestelio apylinkėse siautėjęs maras ištuštino kaimą. Jį rado naujai atsikėlę žmonės. Jame tuomet nebuvo nė gyvos dvasios. Atvykėliai klaidžiojo apžiūrėdami namus ir rado katę su šešiais katyčiais. Iš čia ir kilo Katyčių pavadinimas.

Miestelis yra 12 km į pietryčius nuo Žemaičių Naumiesčio, abipus Šyšos upės. Dabar seniūnijoje gyvena apie 1 200, o miestelyje – apie 700 gyventojų.

Kaip sekasi katytiškiams, pirmiausia kalbėjomės su seniūnu Jonu Lukošaičiu. „Nesakau, kad gerai. Po truputį. Žmonės turi įvertinti mano darbą. Dar mažai laiko užimu šias pareigas. Dar reikia laiko“, - į klausimą, kaip sekasi, atsakė jis. Miestelio šeimininkas ką tik buvo grįžęs į savo kabinetą po to, kai išvežiojo po įvairias darbo vietas viešuosius darbus atliekančius asmenis. „Mano padėjėjas pradėjo šią savaitę atostogauti. Todėl tenka dabar viską daryti vienam. Dar vyksta remontai. Tvarkomas mano ir raštvedės kabinetai. Todėl neišsigąskite, pas mus koridoriuje yra šiek tiek dulkių. Bet tuoj bus darbai baigti. Galėsiu malonesnėje aplinkoje priimti žmones“, - džiaugėsi seniūnas. Jis teigė, kad šiuo metu katytiškiai labai laukia balandžio mėnesio pabaigos, kuomet Klaipėdos miesto savivaldybės taryba posėdžiaus. Tikimasi, kad politikai priims jiems palankų sprendimą – perduos varpą, kurį nori pritvirtinti jau įrengtoje miestelio varpinėje. J. Lukošaitis suskaičiavo, jog jei sprendimas nebus palankus, teks ieškoti lėšų varpui įsigyti. Jis kainuoja apie 1 800 eurų.

Stengiasi kiekvienam padėti

Seniūnui daug rūpesčių kyla ir dėl socialinės rizikos šeimų. Vien Katyčių miestelyje jų yra penkios, o seniūnijoje - penkiolika. Auga jose 41 vaikas. Tenka Katyčių šeimininkui tokioms šeimoms ir malkų parūpinti, maisto nupirkti, derinti su bankais, kad nukeltų kreditų gražinimo terminus bei kitus darbus padaryti. „Jau nebestebina tuščias šaldytuvas, pagalbos prašymai. Vis ieškau būdų, kaip kovoti su skolomis. Stengiuosi padėti. Stengiuosi kažką palikti po savęs. Juk mes, atėję į šį pasaulį, kai ką radome, turime ir kažką palikti. Kad ir mažus darbus darydami“, - įsitikinęs J. Lukošaitis.

Besišnekučiuojant nuvykome pažiūrėti, kaip vyksta miestelyje medelių sodinimo darbai. Visi su gera nuotaika sodino pušaites. „Tikrai gerai mums sekasi jas sodinti“, - į klausimą, kaip sekasi darbai, atsakė žmonės. Dar praėjusiai metais prasidėjo medelių sodinimas. Prie Šyšos upės jau galima pasidžiaugti pušų parku. Rudeniop šaknis įleido koloninės obelaitės, kurias bendruomenei dovanojo Tadas Girčius. Šiemet savo šaknis įleis apie 1 500 medžių. Dalis jų jau apsodinta aplink miestelio senąsias kapines.

Kasdien sulaukia klientų

Grįžus prie seniūnijos administracijos pastato, iš toli pasigirdo moters šauksmas: „Seniūne, palaukite“. Tai buvo vietos gyventoja Virginija Dulkienė. Ji norėjo seniūnui padėkoti, jog šis padėjo jai susirasti darbą Katyčiuose įsikūrusiuose globos namuose „Gyvenimo viltis“. Matėsi, kad katytiškės akyse tikrai spindėjo dėkingumas, o ištartas ačiū buvo itin nuoširdus. „Gera ji moteris. Labai darbšti. Dirbo ji pas mus seniūnijoje puse etato. Padėjau rasti darbą jai, nes žinau, kiek gyvenimas jai siuntė skaudžių išbandymų“, - apie moterį kalbėjo seniūnas.

Eidami per miestelį pamatėme jau 15 metų pašte dirbantį Tomą Auškalnį, kuris tikrino laiškų dėžutę. Vyras sakė, kad diena prasidėjo gerai, o atėjęs į darbą kiekvieną klientą stengiasi aptarnauti maloniai. „Nebūna dienų, kad kas neateitų. Jai aš šypsausi, tai ir žmonės šypsosi“, - sakė nekalbus katytiškis. Jis teigė, kad vietos gyventojai skaito rajoninius laikraščius. Pastebėjo pašnekovas, jog parduotuvėse ne vienas juos perka.

Bibliotekoje ir globos namuose – nuotaikos skirtingos

Užsukome ir į šalia pašto įsikūrusius globos namus „Paskutinė viltis“. Darbuotojai buvo tiesiog paskendę savo darbuose, senoliai – vieni skaitė, kiti žiūrėjo televiziją, treti tiesiog žiūrėjo ir mintimis nežinia kur keliavo. Pakalbinta Nina sakė, jog čia turi su kuo pakalbėti. Labiausiai patinka jai klausyti per televiziją transliuojamų koncertų, tačiau, anot jos, nedaug jų tebūna. „Gerai čia. Kitaip ir būti negali, kai vaikams esi nebereikalingas“, - staiga susigraudinusi, su skruostais bėgančiomis ašaromis pasakė senolė.

Kiek kitokiomis nuotaikomis pasitiko Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Katyčių filialo vyriausioji bibliotekininkė Marina Lodusova. Knygų karalystėje ji dirba jau 26-erius metus. Tądien ji ne vienam skaitytojui padėjo sudeklaruoti pajamas, užpildyti įvairias kitas deklaracijas. Pašnekovė yra ir bendruomenės tarybos pirmininkė. Net devynerius metus užima seniūnaitės pareigas. Stengiasi visuomet susipažinti su naujovėmis, kad jei paklaustų ko nors bibliotekos lankytojas, galėtų atsakyti.

Bibliotekininkė teigia, kad skaito tie vaikai, kurių mamos ir seneliai skaito. Yra ir tokių mokinių, kurie užsuka į biblioteką tik dėl kompiuterių. Pastebėjo, kad skaitančių vaikų skaičius priklauso ir nuo lietuvių kalbos mokytojo. Pasak moters, neseniai miestelio mokykloje pradėjusi mokytojauti Rasa Jonaitienė puikiai sugeba pripratinti vaikus skaityti. Ji net pažymį rašo už knygos perskaitymą. „Prieš 26-erius metus žmonės labiau mėgo knygas. Kai atsirado informacinės technologijos, kai jos atėjo į šeimas, kompiuteriai daug kur pakeitė knygas. Juk dabar galima rasti įvairios reikalingos informacijos internete. Pati jos ten ieškau. Anksčiau tekdavo vartyti enciklopedijas, jei kažko reikėdavo. Dabar jomis dažniausiai susidomi studentai, kurie rašo rašto darbus“, - savo pastebėjimais dalinosi pašnekovė.

Aptaria reikalus net banke

Džiaugiasi gyventojai ir tuo, jog turi savo miestelyje lietuvišką banką – kredito unijos kasą. Teigė, kad ten nueiti žmonės kasdien skuba, o išeiti iš ten neskuba, mat susitikę neretai užsiplepa.

Prie netoli kasos pastatyto stalo sėdėjo visiems gerai pažįstamas veterinarijos gydytojas Algimantas Žilinskas. Jis neslėpė - neretai tenka skubėti gydyti seniūnijoje auginamų gyvulių. Dažniausiai tai daro pavasarį, kuomet veršiuojasi karvės ir nemažai gyvulių dėl to suserga. „Gerai, kad čia yra bankas. Pats ateinu ir sumoku už pasus. Todėl nemažai rūpesčių dingsta senyvo amžiaus žmonėms“, - laukdamas savo eilės, kada galės sumokėti mokesčius, kalbėjo veterinaras. Staiga pro duris įėjo Marytė Glemžienė jį pamačiusi atskubėjo pasikalbėti, pasikonsultuoti. Moteris teiravosi dėl gyvulių pasų, mat yra ūkininkė ir augina bandą karvių. „Geras tas mano gyvenimas. Nesiskundžiu. Sveikata dar gera. Turiu daug gyvulių. Nespėju visų darbų padaryti. Sąžinė neleidžia nedirbti. Noriu, kad viskas liktų anūkams. Kas jiems padės, jei ne močiutė. Ramiai gyventi nemoku. Net baisu pagalvoti apie atsisveikinimą su augintiniais. Fermoje anksčiau išdirbau keturiasdešimt metų. Dabar ūkininkauju. Gaunu pensiją. Nieko nelieka iš jos. Viską išleidžiu ūkiui“, - atviravo senjorė. Ji tvirtino, kad gyvenimas palengvėtų, jei būtų daugiau mokama už pieną.

Gyvena daug aktyvių žmonių

Bevaikščiodami po miestelį sutikome ir bendruomenės pirmininką Viktorą Vaitiekovą. Šis tvarkė nuo 2010-ųjų kraunamą gerumo kalną – dėliojo akmenis, kad būtų gražesnis vaizdas. Pirmininkas pasidžiaugė, kad nuo šios savaitės jau atostogauja. „Gera gyventi Katyčiuose. Grįžau kažkada iš armijos ir pasilikau pas tėvus, nes reikėjo juos prižiūrėti. Taip ir gyvenu iki šiol. Gerai ir čia. Nebūtina kažkur išvažiuoti“, - įsitikinęs V. Vaitiekovas. Jis pasidžiaugė, kad Katyčiuose yra daug gražių dalykų. Pavyzdžiui, gražūs bendruomenės namai, kačių muziejus, kuriame – daugiau nei 80 eksponatų. Ne vieną jų padovanojo ir degutiškis Antanas Kubaitis.

Džiaugėsi pirmininkas ir tuo, kad miestelyje gyvena daug aktyvių žmonių ir kažką organizuojant į pagalbą net neprašyti atskuba. Pasak jo, būtų gerai, jei atsirastų daugiau kokių nors įmonių, organizacijų, kur galėtų įsidarbinti miestelėnai. „Darbo man tikrai netrūksta. Kartais pagalvoju, kiek ilgai būsiu pirmininku. Noriu visada gerai viską padaryti. Dirbu seniūnijoje. Ten taip pat darbo netrūksta. Kartais vos spėju“, - atviravo vyras. Jis tikino, jog norint, kad bendruomenėje būtų gera gyventi, būtina, kad jos nariai ir seniūnas žiūrėtų viena kryptimi – tartųsi, planuotų ir atliktų darbus, kurtų, organizuotų. Tik tuomet, anot pašnekovo, galima pasiekti geriausių rezultatų.

Jau planuoja katytiškiai suorganizuoti vietinių gyventojų kūrybos skaitymo popietę. Nori tą padaryti gamtoje, todėl laukia, kada ateis šiltos dienos.