Pagėgiuose viskas blizga, bet gyventi ten vis dar nėra labai smagu

- Tad kur gi slypi ta priežastis, kad Pagėgiuose nėra taip jau labai smagu gyventi?

- Lietuva yra kaip vienas vienetas – regionas, todėl čia ir visa blogybė. Nuo 2020 metų Lietuvoje turėtų būti keletas regionų, nes iki to laiko vien tik sostinė – Vilnius – bus įsisavinusi daugiau nei 75 proc. europinių lėšų. O visa kita Lietuvos dalis dėl tokios paramos tik nukentėtų.

Pagėgių savivaldybė yra paskelbta kaip tikslinė teritorija. Kai prasidėjo 2014-2020 metų paramos laikotarpis, mes manėme, kad tikslinė teritorija Pagėgių krašte reiškia tai, jog čia galės investuoti verslininkai, kad jie lengviau gaus lėšų. Kas iš tikrųjų yra tikslinė teritorija, sužinojome, kai iš Vidaus reikalų ministerijos gavome 3 mln. eurų, už kuriuos įsirengsime turgavietę, gatves šalia jos, prieigas, gražias vietas. Bet mes, Savivaldybės vadovai, dabar matome, kad tomis gražiomis gatvėmis ir aikštėmis greitai nebebus kam vaikščioti – nebeliks žmonių. Kaip tikslinei teritorijai turėjo būti čia skirta lėšų, kurias atvykęs gautų verslininkas. Jų jis negali pasiimti niekur kitur, nes tik čia, Pagėgiuose, neva tikslinėje teritorijoje, reikia kurti naujų darbo vietų.

Ir dar - dėl ko reikėtų investuoti Pagėgiuose ir kurti čia daugiau darbo vietų. Vis dėlto Vilniuje ir čia atlyginimai ir pragyvenimas labai skiriasi, o, pavyzdžiui, šiukšlių tvarkymo ir vandens tiekimo kainos tokiose mažose savivaldybėse yra žymiai didesnės. Kai kūrėsi regionai, tokie kaip Tauragės, buvo kalbama, kad tame regione bus vienodos ir vandens, ir atliekų tvarkymo kainos, o dabar kas iš to, kad mes esame tokiame regione. Pati Tauragė paramos lėšomis buvo išpuoselėta, kad įsikurtų kaip regiono centras – tuo metu į Tauragę buvo investuota daugiau nei 50 mln. litų. Tokių regionų kaip Tauragės Lietuvoje yra septyni. Bet po to, kai tuos pinigus gavo, regionų centrai pasipuošė, jų aikštės tapo gražesnės. O kai šiandien pas mus Pagėgiuose šiukšlės ir vanduo tapo brangesni nei Tauragėje, man kyla klausimas – kam iš viso tie regionai reikalingi?

Įsivaizduokite, Tauragės regiono tarybą sudaro keturių savivaldybių merai, vicemerai ir vienas valstybės deleguotas asmuo. Ką dabar visi merai daro? Kiekvienas tempia pinigus į savo pusę. Gerai, kad mes Tauragės regione esame keturiese, tai dar pasidaliname. Bet paimkime kitą pavyzdį – Klaipėdos regioną, kur yra septynios ar aštuonios savivaldybės. Kaip ten reikia pasidalinti paramos lėšas? O jeigu partiniu lygiu į regioną patenka perpus daugiau kokių socialdemokratų, konservatorių arba kitos partijos atstovų, ir jeigu jos nesusitaria, tai pavyzdžiui tokia Šilutės ar kita savivaldybė gali išvis negauti tų pinigų.

- Neseniai su Lenkijos Respublikos Punsko valsčiumi Pagėgių savivaldybės pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Kaip ten sprendžiami regionų reikalai?

- Ten rašomi projektai yra įvertinami balais. Jeigu kuri Savivaldybė ten labai nori, kad projektas būtų patvirtintas, gali prisidėti 10, 20 ar 30 proc. savų lėšų - ir kuo daugiau jų prisidės, tuo daugiau gaus balų. Pas mus ta sistema atrodo gerai tik tol, kol gražiai yra pasidalinami pinigai. Bet tai yra valdiški pinigai. Pagėgiuose gražių gatvių ir aikštelių nebeužtenka, reikia, kad ir verslas čia ateitų. Pažiūrėkime, koks yra pavyzdys, pavyzdžiui, Estijoje. Ten įmonės, gavusios pelno, neapmokestinamos pelno mokesčiu, jeigu tas pelnas lieka įmonei arba išmokamas atlyginimų pavidalu. Tai galėtų ir mūsų Vyriausybė priimti panašią tvarką, juk Pagėgiuose ir atlyginimai yra mažesni. Pavyzdžiui, gavo kuri nors įmonė 10 tūkst. eurų pelno, tai 1,5 tūkst. turi sumokėti pelno mokesčio. O jeigu ta įmonė tą pusantro tūkstančio savo darbuotojams išmokėtų kaip premijas, pakiltų žmonių atlyginimai.

Kol kas aš Lietuvoje nematau, kad būtų skatinami regionai. Tik garsiai nuskambėjo, jog 2014-2020 metų laikotarpiu lėšos ateis į regionus. Padarytos tikslinės teritorijos, bet kas jos tokios? Pasidomėjome Ūkio ministerijoje, koks yra skiriamas finansavimas verslininkams. Pasirodo, nemažai skiriama inovacijoms, o tai reiškia, kad veikianti įmonė vietoje vienos technologijos padaro kitokią technologiją, pavyzdžiui, įsigyja robotą... Kai Vilkyškių pieninė įsigijo keturis robotus, šešiasdešimt žmonių atleido iš darbo. Nepakyla net darbuotojų atlyginimai, ir tai vadinama inovacijomis.

Tokiai kaip Pagėgių savivaldybei reikalingas naujas verslas. Kalbuosi su vienais verslininkais iš Klaipėdos – jie sutinka investuoti Pagėgių pramoninėje zonoje ar kitoje vietoje bent du milijonus eurų, bet sako: „Mums reikia europinių lėšų“. Bet, deja, tokių europinių sumų Ūkio ministerijoje nėra, yra tik jau veikiančioms įmonėms. Žemės ūkio ministerijoje – maži projektai, maždaug tik po 200 tūkst. eurų. Ir jie tinka tik smulkiems ūkininkams...

- Važinėjate ir po kitas užsienių šalis. Kaip ten vykdoma regioninė plėtra?

- Toje pačioje Lenkijoje apie 30 proc. pinigų yra perskirstoma. Pas mus – tik iki 14-15 proc. Lietuvoje vienoms įmonėms duoda pinigų, o kitas sunaikina – tai nėra darbo vietų kūrimas. Jeigu vienas pasistatė, pavyzdžiui, kepyklėlę už pinigus iš paskolos, šalia kitas gavo lėšų inovacijoms – pradėjo dirbti naujomis technologijomis. Aišku, tas, už skolintus pinigus pasistatęs kepyklėlę, bankrutavo – dirba paskutinysis, su naujomis technologijomis. Bet naujų darbo vietų jis juk nesukūrė...

Štai Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko paklausiau, kodėl Punske nėra didžiųjų prekybos centrų. Viršaitis paaiškino, kad Punske yra tik aštuonios mažos parduotuvės ir jos išlaiko aštuonias šeimas. „Jeigu žmonės nori didžiųjų prekybos centrų, tegul važiuoja toliau – už 20 kilometrų. Aš neleidžiu sunaikinti tų mažųjų parduotuvių“, - teigė V. Liškauskas. Jis tikrai turi tokią teisę neleisti, o pas mus nei meras, nei Savivaldybės administracija tokių galių neturi. Štai ir Pagėgiuose pastatyti „Norfą“ nereikėjo jokių sutikimų, „Norfos“ bendrovei reikėjo tik žemės ploto pastatui pastatyti. Dar gerai tai, kad Pagėgiuose yra tik vienas prekybos centras...

Jeigu Pagėgiuose įsikurtų naujas verslas, atsirastų darbo vietų, būtų didesni atlyginimai, tai ir kiti verslininkai taip pat turėtų pakelti atlyginimus. Dabar, kai čia nesikuria naujos rinkos, tai visų atlyginimai minimalūs, pragyvenimas blogėja, todėl žmonės pamažu iš čia ir išvažiuoja.

Matant užsienio šalių patirtį, 2014-2020 metų laikotarpis  manęs nenustebino, o tik nuvylė.

Būtų gerai, jei Pagėgiuose kuris nors verslininkas įkurtų iki 100 naujų darbo vietų. Pirmiausia pas jį geriausieji darbininkai atbėgtų iš kitur. Pas tuos, kurie moka mažesnius atlyginimus, ateitų blogesni darbuotojai – tokia yra tendencija, arba turėtų ir kiti kelti atlyginimus. Aš manau, kad dar yra žmonių, kurie norėtų dirbti – juk vieni truputį ūkininkauja ir dar kažkam kažkur padirbėja, jie tikrai galėtų tapti puikiais darbuotojais. Jiems dabar, kai mokamas tik minimalus atlyginimas, neapsimoka dirbti – geriau gauti pašalpą. Ir nereikia manyti, kad visi tik ir geria, yra dar darbščių žmonių. O kad būtų didinami atlyginimai, reikia įmesti į rinką naują „žaidėją“, kuris mokėtų didesnius atlyginimus, ir pas jį ateitų darbščiausi ir gabiausi žmonės. Ateitų ir iš Savivaldybės administracijos, kur nėra dideli atlyginimai ir už kuriuos neįmanoma namus pasistatyti... Rinka yra tokia, kad kartais galima ir priversti mokėti didesnius atlyginimus.