Svajoklis ir pažadukai žvalgosi, kaip apžvalgos bokštą kuo greičiau pastatyti
Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis stebisi, kodėl savivaldybės lenktyniauja apžvalgos bokštų statybos srityje, ir siūlo Šilutės m. Turgaus aikštėje pastatyti tokį apžvalgos ratą.
Apie tai, kad Rusnės saloje kažkas ruošiasi pastatyti turistams skirtą apžvalgos bokštą, „Šilokarčemoje“ rašėme prieš savaitę. Tada surengtoje spaudos konferencijoje pagrindinius vaidmenis atliko trys aukšto ir nelabai aukšto lygio valdininkai – aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir Nemuno deltos regioninio parko direktorius Vaidas Pavilonis. Vieni atrodė kaip pažadukai, kad iki naujojo Seimo rinkimų apžvalgos bokšto statybos darbai jau tikrai turėtų prasidėti, aplinkos ministras buvo panašus tik į svajoklį – dirbkite, statykite, pinigų duosiu... Įdomu ir tai, jog visi šie vyriškiai yra „tvarkiečiai“, todėl panašu, kad jie ir tvarkosi pagal savo supratimo laipsnį...
Vienas skaitytojas „Šilokarčemos“ korespondentui pakuždėjo, kad tokie darbai taip greitai neatliekami, jog vien tik statybos dokumentacijos parengimas gali užtrukti keletą metų, todėl ką čia tie svajokliai svajoja... Norėdami išsiaiškinti visą tiesą, kaip ten yra iš tikrųjų, apsilankėme specialisto, kuris bene geriausiai išmano statybos dalykus ir jų terminus, kabinete. Tai – Šilutės rajono savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.
Ir štai ką jis papasakojo: „Turint omenyje, kad šiandien yra gegužės mėnuo, o ruduo baigiasi lapkričio mėnesį, nuo penkto iki vienuolikto mėnesio - lygiai pusė metų, o dokumentų parengimo, derinimo, keitimo ir tvirtinimo Vyriausybėje trukmė tskaičiuojama tik mėnesiais, tokių dalykų mano gyvenimo praktikoje dar nėra buvę. Ten yra specialiojo planavimo teritorijų planavimo objektas, kuris, kaip tarpinė grandis tarp bendrojo plano bei detaliojo plano, yra rengiamas ir su pradžios skelbimais, ir derinimais, ir visuomenės dalyvavimu – tai ilga procedūra. Jeigu paklaustumėte, ar skubos tvarka tai galima atlikti per pusantrų metų, aš pasakyčiau – taip“.
Skaitytojams priminsime, kad neseniai aplinkos ministras K. Trečiokas kartu su Savivaldybės vadovais ir regioninio parko direktoriumi V. Paviloniu apžiūrėjo konkrečią vietą, kur turėtų būti statomas apžvalgos bokštas, ta vieta – Atmatos upės žiotyse. Ir kažkodėl nei parko direktorius, nei kitas pažadukas tuomet spaudos konferencijoje nepasakė vieno paprasto dalyko – Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plane, aplinkos ministro patvirtintame 2005 metų spalio 12 dieną, yra numatyta tik viena galima apžvalgos bokšto statybos vieta. Tai vieta prie pat marių, į vakarų pusę nuo Pakalnės kaimo. Bet jie, minėti veikėjai, kažkodėl nusižiūrėjo kitą apžvalgos bokšto statybos vietą, iki kurios net kelio nėra ir kurio nutiesimas kainuotų ne vieną šimtą tūkstančių eurų.
O kad norint statyti toje nusižiūrėtoje vietoje reikės keisti Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą ir kad dėl tos statybos pradžia gali nusikelti keletą metų į ateitį, jiems nė motais.
„Aš geriau su džiaugsmu pasistatyčiau Šilutės m. Turgaus aikštėje, prie Šyšos upės kilpos, apžvalgos ratą. Per tą laiką, kol šis apžvalgos rato statybos eskizas guli mano kabinete, o mes kalbame apie kažkokius apžvalgos bokštus, Klaipėda jau sugalvojo miesto centre, Danės skvere, statyti tokį apžvalgos ratą. Aš dėl tų bokštų turiu tokią nuomonę, jog dabar per Lietuvą eina populiari, madinga bokštų statymo banga. Prasideda konkurencija, kas ir kokį bokštą pastatys. Kodėl kiekvienai savivaldybei reikia apžvalgos bokšto, nežinau“, - svarstė vyriausiasis architektas.
Jis taip pat pastebėjo, kad netoli Uostadvario švyturio pastačius naują industrinį 25 ar 30 metrų aukščio daiktą, visi aukštybiniai, istoriniai, architektūriniai akcentėliai elementariai sumenks šalia tokio statinio. Pasak E. Benečio, 25 metrai – kaip 10-ies aukštų namas, todėl lygioje vietoje tai yra labai daug. „Kalbant apie šalia esančias istorines, architektūrines gretimybes mane iškart gąsdina ta konkurencija – vizualinė apsaugos zona, vizualinė tarša. Mes kažkodėl darome sudėtingai“, - teigė E. Benetis.
O ar gali taip atsitikti, kad nebus patvirtintas poveikio aplinkai vertinimas ir tas apžvalgos bokštas pažadukų ir svajoklių sugalvotoje vietoje niekada nebus pastatytas?
„Teoriškai visada yra tokia galimybė, - paaiškino E. Benetis. – Jeigu prieš dokumento realizavimą reikia atlikti tam tikras procedūras, kur galimas sprendimas arba „taip“, arba „ne“, visada yra tokia tikimybė. Juk nebūtinai sprendimai yra priimami tokie, kokių mes norime. Aš dėl bet kurio teritorijų planavimo dokumento sakau, kad tai yra optimistinė prognozė. Juk realiai galima gauti bet kurios inspekcijos – Saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir kt. - neigiamą išvadą, gali atsirasti daugybė priežasčių, kad gali gauti ne tokį variantą, kokio tu nori. Jeigu reikia Aplinkos ministerijos tvirtinimo, galų gale ir pati ministerija gali nepatvirtinti. Jeigu yra alternatyva – veiksmų pasirinkimas, gali būti pasirenkamas ir priešingas variantas“.
Nemuno deltos regioninio parko direktorius V. Pavilonis vakar „Šilokarčemai“ jau negarantavo, jog apžvalgos bokšto statybos darbai realiai gali prasidėti šį rudenį, bet svarbiausia yra tai, kad prasidėtų nors projektavimas. „Nežinau, kaip projektuotojai suspėtų, - sakė V. Pavilonis. – O šiaip yra toks noras. Pradžioje dar turi būti atlikti geologiniai grunto tyrimai, paskui projektavimo darbai – procesas yra gana netrumpas. Bet tikėtis tai tikimės... Šį trečiadienį kartu su meru važiuojame pas aplinkos ministrą, susitiksime su mano tiesioginiu vadovu – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovu, galbūt iš šios tarnybos bus galima gauti dalinį finansavimą takui iki bokšto įrengti. Manau, kad pavyko visus įtikinti, jog geriausia apžvalgos bokšto statybos vieta būtų Atmatos žiotyse. Ir ministrui tai patiko. Man atrodo, kad jau ir meras yra susitaikęs su ta mintimi, kad bokštas bus būtent toje vietoje“.
Lietuvos ir Šilutės rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas, buvęs vicemeras V. Pavilonis 1979 metais Šilutės žemės ūkio technikume įgijo zootechniko profesiją, o 2007-aisiais Klaipėdos universitete baigė rekreaciją ir turizmą. Todėl panašu, jog turizmo dalykus išmano, bet apie statybų trukmę dar galėtų pasikonsultuoti kad ir su vyriausiuoju rajono architektu.
Belieka palinkėti sėkmės kelionėje į Vilnių, o kad jį lydės sėkmė kaip pasakoje, kažkodėl nesinori tikėti – pažadukų personažai niekada nė vienoje pasakoje nebuvo teigiami herojai...
Straipsnio komentarai
