„Šilokarčemai“ įteikta geriausia nominacija - „Už skandalingai pateiktus politikų paveikslus“

V. Laurinaitis kalbėjo: „Tai diena, kurią mes minime jau ne vienerius metus. Šitos šventės pavadinimas yra atsiradęs iš mūsų tautos karčios praeities, kai caro valdymo laikotarpiu buvo uždrausta spauda. Galbūt tuo metu mūsų Lietuvos visuomenė į tai žiūrėjo kitaip, mes dabar šiuos įvykius vertiname per kitą laiko prizmę. Vienaip ar kitaip visa tai yra susieta su spauda. Ir kaip mes tą spaudą mylėtume ar jos nemylėtume, šitas gyvenimo elementas yra be galo svarbus. Galbūt ta ketvirtoji valdžia – žiniasklaida – ne tiek politikus kontroliuoja, kiek jų darbus paviešina. Kalbant, bendraujant su žmonėmis tampa aišku, kad jiems nesvarbus tas įvykis, bet įdomu paskaityti, nes tada mato ir kitaip suvokia savivaldybės ar valstybės gyvenimą. Aišku, šita ketvirtoji valdžia politikų atžvilgiu yra labai negailestinga, ji neina į jokius kompromisus. Gal ir gerai, nes kai vyksta derybos, kažkokie susitarimai, tada ta paskelbta informacija gali būti ir ne tokia, netiksli. Mūsų tikslas ir buvo šiandien susitikti su visų laikraščių žurnalistais, pabendrauti, padiskutuoti apie ateities planus ir, be abejo, padėkoti už labai gražius ir turiningus straipsnius su gilia mintimi. Ir norisi tikėti, kad ir ateityje mes bendrausime, nors suprantama, kad politikams kuo mažiau susitikimų su žurnalistais, tuo jiems ramiau, yra lengvesnis gyvenimas. Bet kai pasirenkame tokį gyvenimo kelią, turbūt viską apgalvojame ir apmąstome. O Jūsų darbas - pateikti tą informaciją žmonėms, ir tai, aišku, be galo yra reikalinga. Ta proga ir noriu pasveikinti visus internetinius laikraščius, ir popierinius laikraščius, su kuriais turbūt daugiausia bendrauju, ir palinkėti visiems žurnalistams asmeninės sėkmės, sveikatos, objektyvumo, atlaidumo vietinei valdžiai, lojalumo. Toks būtų mūsų bendravimas, o ir dabar jis yra dalykinis, nes ne iš vienos savivaldybės esu girdėjęs, kad su žurnalistais gali būti kiek nori draugas, bet jie parašys vis tiek savo... Tai aš to ir linkiu jums ateityje“.

Paskui meras įteikė žurnalistams dovanėles su nominacijomis. „Šilokarčemai“ skirta bene įdomiausia nominacija „Už skandalingai pateiktus politikų paveikslus“.

„Žinok, Stasy, dėl to Jūsų straipsnio apie mano atlyginimą, - įteikdamas nominaciją meras sakė šių eilučių autoriui, - aš dabar visus nuteikiu prieš Prezidentę. Visiems sakau, kad Prezidentė man padidino atlyginimą, o ne aš pats“.

Diskutuojant prie kavos puodelio kalba pakrypo ir apie vieno langelio principą, kuris jau ne vienerius metus egzistuoja Savivaldybėje. Vienas žurnalistas pareiškė, kad kai už langelio sėdinti specialistė jo paklausia: „Kokiu reikalu atvykote?“, tai jam visai dienai sugenda nuotaika. Žurnalistas mero klausė, kad gal būtų galima pakeisti tą tvarką ir žiniasklaidos atstovams kaip Seime skirti akreditaciją. Mat tada prie langelio nereikėtų aiškinti, dėl ko ir pas kurį tarnautoją žurnalistas atėjo.

Netikėtai prabilo ir vieno popierinio laikraščio darbuotojas. Jis suabejojo, ar jam ir jo kolegei nebus po mėnesio panaikinta ta akreditacija, nes jie, jų pačių manymu, per daug kritikuoja valdžios darbą.

Bandė tuo „pasigirti“, bet nepavyko - nominaciją gavo už... kultūros skrynios pravėdinimą.

„Šilokarčemos“ žurnalistui jokių kliūčių patekti į Savivaldybę niekada nebuvo, šiuo metu nėra ir, tikėkimės, ateityje nebus.