Dešimtokų žinių patikrinimo rezultatai – auga beraščių karta?

2016-05-12, lrytas.lt
lrytas.lt nuotrauka
lrytas.lt nuotrauka
Liūdesys ir gėda – tokiais žodžiais apie dešimtų klasių mokinių žinių patikrinimo rezultatus kalba žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.

Dešimtokai – beraščiai?

Praktiškai trečdalyje Lietuvos mokyklų pagrindinį išsilavinimą įgiję mokiniai neturi net pagrindinių matematikos ir lietuvių kalbos žinių. Tokius rezultatus paskelbė žurnalo „Reitingai“ kūrėjai.

Lietuvoje šiuo metu yra 1200 mokyklų, iš jų 400 – pagrindinio ugdymo.

Žurnalo „Reitingai“ kūrėjų pateikiami duomenys atskleidžia tragišką, dalyje Lietuvos mokyklų besimokančių vaikų, padėtį. „Reitingų“ redaktorius pateikė keletą pavyzdžių mokyklų, kuriose pagrindinių žinių patikrinimo rezultatai piešia labai liūdną vaizdą.

Vienas iš pavyzdžių – Šilutės M.Jankaus pagrindinė mokykla. Joje pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo visų dešimtokų rezultatų vidurkis – 1,67 (dešimtbalėje sistemoje). Tokie pat rezultatai ir Ukmergės „Šilo“ pagrindinėje mokykloje.

Minėtame patikrinime dvejeto vidurkio nepasiekė ir Kalvarijų sen. Jurgėnų pagrindinėje mokykloje bei Elektrėnų „Ąžuolynų“ pagrindinėje mokykloje pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimą laikę dešimtokai.

Mokyklų negalima vadinti normaliomis

„Jeigu jums atrodo, kad šios mokyklos yra pagalbinės arba kad šiose mokyklose mokosi žmonės su specialiaisiais poreikiais – jus klystate. Tai yra normalios mokyklos, jei gali jas vadinti „normaliomis“, su tokiais rezultatais“, – kalbėjo G.Sarafinas.

Jis taip pat pasakojo, kad į mokyklas buvo skambinta, bandyta išsiaiškinti, kodėl susidarė tokia situacija. Mokyklų, kuriose pasiekti tokie prasti rezultatai, vadovai teigė, kad jų įstaigose viskas gerai. „Ar gali būti viskas gerai, jei vaikų rezultatai yra tokie beviltiški? – retoriškai klausė žurnalo „Reitingai“ redaktorius. – Ant jų turėtų būti ne iškaba „mokykla“, o iškaba „gėda“. Kaip turi jaustis tėvai, kurie leidžia savo vaikus į tokias mokyklas?“

Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė sakė, kad lietuvių kalbos rezultatai yra tik vos geresni nei matematikos. „Čia netinka pasiteisinimas, kad vaikas nesupranta matematikos. Vienas iš uždavinių buvo suskaičiuoti, kiek valandų turi trys savaitės. Ar tai dešimtokui tinkamas uždavinys? Jiems galima naudotis skaičiuotuvais. Tereikia padaryti tinkamą veiksmų seką“, – apie dešimtokams pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo metu pateiktas užduotis kalbėjo S.Vingelienė.

Tarp mokyklų – milžiniška atskirtis

Gintaras Sarafinas sako, kad didelė problema Lietuvoje – tarp mokyklų esantys didžiuliai skirtumai. „Pažangios mokyklos, licėjai, varo į viršų, o tos, kurios dugne – leidžiasi dar žemiau“, – teigė G.Sarafinas.

Pasak jo, nuostabą kelia ir mažesnių rajonų mokyklos. Pasitaikė atvejų, kai dvi vos per porą kilometrų viena nuo kitos tame pačiame rajone esančios mokyklos skiriasi kaip diena ir naktis. Vienoje – pareigingi mokiniai ir mokytis skatinanti aplinka, o kitoje – tragiška situacija, kai mokyklos pastatas apleistas, o vaikai nesimoko.


Straipsnio komentarai

..2016-05-12
gali būti kad čia tik indikacija kad yra labai daug cžvistinių atsibastėlių privažiavę ir dėl tokių visokių priežasčių jiems mokslai nėra prioritetas kaip antai: gal yra kalbos barjeras (tik kitaip negu galima žmogiškai įsivaizduoti), gal jie jau yra pabaigę aukštuosius ir čia jiems mokslai nėra svarbu ty turi vaidinti pelenės vaidmenį, kur perestukinai pasiekia svaiginančias aukštumas versle beplaudami alibabų ofšorinių olų turinius, gali būti ir pedagogai atvaryti kartu su visa banda ir jie kažkas panašaus į daktarų grupuotę (prisiminkime tuos drąsuoliškus violetinius streikus). Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Apklausa
Už ką balsuotumėte?