Švėkšnos turguje galima įsigyti ko tik nori

2016-05-16, Lijana JAGINTAVIČIENĖ
Švėkšniškiai Antanas Kenderis, Irena Sūdžienė ir Eugenija Šertvytienė skuba į turgų, kad galėtų tiesiog pabendrauti su pažįstamais.
Švėkšniškiai Antanas Kenderis, Irena Sūdžienė ir Eugenija Šertvytienė skuba į turgų, kad galėtų tiesiog pabendrauti su pažįstamais.
Švėkšnos turgus daugybę metų vyksta ketvirtadieniais. Čia gausiai susirenka įvairūs prekybininkai. Vieni atneša tai, ką patys užaugina, antri – ką perparduoda. Turgus suskirstytas į teritorijas: žemės ūkio prekės, pašarai gyvūnams, sendaikčiai ir kt. Daugelį metų prekiauja vis tie patys veidai, tik vienas kitas pasirodo naujas. Todėl puikiai čia visi žino galiojančias taisykles.

Kiekvienas derisi

Prekybininkai atvyksta prieš aštuonias, išskleidžia palapines, susidėlioja prekes, kurias siūlo kiekvienam įsigyti. „Provincija dabar merdėja. Kasmet ta prekyba prastėja. Ji gera buvo prieš penkerius metus. Atėję į turgų žmonės neturi pinigų. Tai labai jaučiasi. Euras prilygintas litui. Uždirbti daugiau neįmanoma, o kainos kyla. Daug jaunų žmonių išvyksta į kitas šalis, lieka senukai, asocialūs asmenys. O tie pinigų neturi“, - sakė dėvėtais drabužiais prekiaujantis vyras iš Šilalės. Anot jo,  jų kainos šiek tiek kilusios dėl apvalinimo – niekas nesismulkina  su centais, o apvalina iki pusės euro.

Antrą kartą turguje lankėsi šilutiškė Petronėlė Zabrinienė. Su gera nuotaika ji siūlė visiems įsigyti naudotų baldų ir kitų namų apyvokos daiktų. Pasak moters, ji tik keliems kartams išsiėmė leidimą prekiauti ir dar nežino, kokia čia tvarka galioja Švėkšnos turguje. Pastebėjo tik tai, kad čia ateina malonūs ir bendraujantys pirkėjai. „Šiandien nelabai perka. Kiekvienas derisi. Taupo kiekvieną eurą“, - teigė P. Zabrinienė.

Plungiškis Audrius Ambraška pardavinėjo puspenkto mėnesio amžiaus vištas. Vienos kaina - 5,5 euro. Siūlė ir putpelių, žąsiukų nusipirkti, jie kainavo po 5 eurus. Turėjo ir ančiukų po 1,50-2,50 euro. „Švėkšnos turguje gali visko nusipirkti, ko tik nori. Mūsų parduodamų paukščių kainos priklauso nuo veislės“, - tikino prekybininkas.

Atpigo medus

vairias savo rankomis augintas daržoves - bulves, svogūnus, morkas ir kitas sodo gėrybes kvietė įsigyti ūkininkas iš Juknaičių Juozas Maziliauskas. „Prekyba sekasi normaliai. Niekada nesiskundžiame. Daugiau nei dešimt metų prekiaujame. Švėkšnos turguje jau penkti metai. Litais prekyba buvo geresnė. Į turgų ateina visokių žmonių. Daugelis nori ekologiškų prekių. Turguje visaip sekasi. Būna ir prastesnių, būna ir geresnių dienų. Viskas priklauso nuo to, kiek ateina čia žmonių, norinčių kažką nusipirkti. Mėnesio viduryje pirkimas būna didesnis, nes gauna atlyginimus ir pašalpas. Mėnesio gale vėl jo nėra. Žmonės labai derisi. Yra net reikalaujančių, kad nuleistume kainą. 10 ar 8 centais sumažinta kaina – žmonėms labai svarbu“, - dalijosi pastebėjimais J. Maziliauskas. Jis siūlė įsigyti kilogramą bulvių po 0,20 euro, morkų, svogūnų - po 0,50 euro, svogūnėlių daigų – po 1,80 euro, obuolių - po 0,50 euro.

Labai blogai sekėsi prekyba bitininkui  Antanas Kenderiui iš Švėkšnos. Pasak jo, dabar medaus kaina yra labai maža. Pusė litro kainuoja vos tris eurus. Kai buvo litai, už tą patį kiekį senolis gaudavo nuo 12 iki 15 litų. „Medus atpigęs, o dar jo niekas ir neperka. Taip yra dėl to, kad Kubilius visus į užsienį išvarė. Niekas neperka medaus, dėl to, kad nėra gyventojų“, - guodėsi 30 metų bitininkyste užsiimantis vyras.

Siūlo sodo gėrybes

Šalia A. Kenderio savo sodo gėrybėmis prekiavusi Irena Sūdžienė taip pat pasiguodė, jog prekyba yra prasta. „Švėkšnoje likusios senos šeimos. Jaunimo nėra. Kas pasisodina darželyje keletą daigelių, daržovių turi, o tie, kurie nebeturi jėgų, nieko nebesodina, jų laukai tušti. Esu Švėkšnoje gimusi, Švėkšnoje augusi, Švėkšnoje ir mirsiu. Prekiauju pavasarį, kada žmonėms reikia sodinti bulvikę, ar gėlikę, ar dar kokią daržovę. Paskui pradedu prekiauti rudenį. Tai toks užsiėmimas. Esu senas žmogus, nuobodu namie. Išeinu ir tarp draugų pabūti, pasikalbėti“, - atviravo pašnekovė.

Eugenija Šertvytienė visą gyvenimą dirbo prekyboje ir dėl to iki šiol prekiauja turguje. Moteris tikino, kad jai tai patinka ir savęs neįsivaizduoja to nedarančios. Švėkšniškė sakė, jog turguje tiesiog atsipalaiduoja. Siūlė visiems nusipirkti obuolių, česnakų, pupelių, svogūnų, morkų, burokėlių. Visa tai yra pačios ir jos draugų užauginta Švėkšnos žemėje. Eugenija pastebėjo, kad turguje žmonių būna daugiau, kai senjorai gauna pensijas.

Palangiškis Vytautas Zeringis siūlė gintaro gaminių. Anot jo, žmonės turi tradiciją pirkti, todėl gintaro gaminius perka vaikams, ar net dėl to, kad tiki, jog padeda pasveikti nuo įvairių ligų. Gintaras nepinga, mat anksčiau jo buvo galima gauti lengviau, o dabar tai darosi vis sudėtingiau.

Savo saldumynais visus viliojo 55 metus prekyboje dirbusi naujakuriškė Vanda Kulvietienė. „Prekybininkams geriausi laikai buvo tada, kai buvo litas. Bet geriausiai buvo rusų laikais. Atsiradus eurui prekyba labai suprastėjo. Ar derasi? Sakyčiau, geriau iš vis neperka. Pasižiūri ir nueina. Kartais per turgaus dieną suprekiauju trisdešimt eurų. Skaičiuokite - už vietą reikia mokėti, „Sodrai“ reikia taip pat mokėti. Dar degalams reikia. Grįžtame tušti. Sakė, kad pridės prie pensijos. O padidino tik trimis eurais. Pasityčiojo iš pensininkų. Gyvenk kaip nori. Ar aš septyniasdešimtmetė važiuočiau į tuos turgus? Reikia išgyventi, todėl ir prekiaujame“, - atviravo moteris. Ji niekada negalvojo, kad teks taip sunkiai kada nors verstis, kaip tenka dabar. Daug jai reikia lėšų namui išlaikyti, vaistams. Į turgų ją atveža vyras Eugenijus, kuris kaskart kantriai laukia iki turgaus pabaigos.

Pasiūla didelė

Įvairia avalyne prekiaujantis Žemaičių Naumiesčio gyventojas Julius Arnašius tvirtino, kad dabar žmonės pirmiausia perka maisto produktus, o tik paskui žiūri, ar kitiems pirkiniams liks pinigų. „Būna ir taip, kad atėjęs pirkėjas apsižiūri prekes, pasimatuoja ir pasako, jog eina pinigų, tačiau taip ir negrįžta. Taip būna dėl to, jog tiesiog nedrįsta sakyti, jog neturi pinigų. Gali eiti ir su kiaurais batais, o alkanas nebūsi. Prekyba anksčiau ir dabar skiriasi kaip diena bei naktis. Buvo laikas, kai nebuvo ką vežti, nebuvo prekių. Važiuodavome į Kauno „Inkarą“. Važiuodavome ir rizikuodavome – gausime prekių ar ne. Dabar tik turėk pinigų, nieko gauti nėra sudėtinga. Jei reikia ir į kiemą atveža“, - įsitikinęs naumiestiškis.

Į Švėkšnos turgų atvyksta dažnai apsipirkti Bliūdsukių kaimo gyventojas Stanislovas Petrauskas. Pasak jo, kai nori žmogus valgyti, viskas būna skanu. Jo žmona Elena teigia, kad dabar Švėkšnos turguje pasiūla didesnė ir įvairesnė. Moteris pastebėjo, kad jų mažiau būna žiemą, kuomet yra šalta. Čia pora atvyksta nusipirki maisto, batų, drabužių.

Tądien Švėkšnos turguje buvo galima nusipirkti ir įvairių sodinukų, daigų, pašarų gyvuliams ir kitų gėrybių. Nesuklysime pasakę, kad tądien prekybininkų buvo daugiau nei pirkėjų.

 


Foto galerija

Švėkšniškiai Antanas Kenderis, Irena Sūdžienė ir Eugenija Šertvytienė skuba į turgų, kad galėtų tiesiog pabendrauti su pažįstamais.Įvairias savo rankomis augintas daržoves - bulves, svogūnus, morkas - ir kitas sodo gėrybes kvietė įsigyti ūkininkas iš Juknaičių Juozas Maziliauskas.Įvairias savo rankomis augintas daržoves - bulves, svogūnus, morkas - ir kitas sodo gėrybes kvietė įsigyti ūkininkas iš Juknaičių Juozas Maziliauskas.Petronėlė Zabrinienė(dešinėje)  su gera nuotaika siūlė visiems įsigyti naudotų baldų ir kitų namų apyvokos daiktų.Plungiškis Audrius Ambraška pardavinėjo naminius paukščius.
Savo saldumynais visus viliojo 55 metus prekyboje dirbusi naujakuriškė Vanda Kulvietienė.

Straipsnio komentarai

tikras ukininkas2016-05-28
visai grazus straipsnis tik gaila tiesos mazoka ,nes Juozas Maziliauskas. joks ukininkas nera ,gal tik panasus i ukininka , nes prekiauja lenkiskas darzoves . na ir naivus tie ziurnalistai Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Pasikėlęs miestietis2016-05-16
O kas gi daugiau, jei ne pensininkai eis į tą turgų, kai visi normalūs žmonės dirba tuo metu. Ir tie pigių kinietiškų padielkų pardavėjai gali čia nesiskųst bloga prekyba, pirmiau tegul numažina kainas arba pradeda normalia produkcija prekiaut, o ne šlamštu iš Kinijos, Turkijos ir pan. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
Hadis2016-05-16
Dabar žmonės į turgų eina ne ką nors nusipirkti, o apsižvalgyti, su pažįstamais susitikti. Šauni provincijos tradicija-pramoga. Komentaras patinka Komentaras nepatinka
..2016-05-16
keistas straipsnis tarsi keistuolintų keistuolių teatro pavardžių keistininkystes, bandydami išvengti bausmių dėl leidimo gyventi lietuvoje taisyklių piktybiško pažeidinėjimo Komentaras patinka Komentaras nepatinka