L. Jonauskas. Seime – bandymas įteisinti brakonieriavimą?

Tai mažina jų suinteresuotumą lašišinių žuvų migracijos metu parenkant žvejybos vietas ir būdus gaudyti Kuršių mariose į nerštą plaukiančias lašišas ir šlakius.

Tuo tarpu Seimo Kaimo reikalų komitete buvo parengtas ir įregistruotas naujas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas, kuriame įrašytas siūlymas leisti žvejams verslininkams parduoti draudžiamos žvejybos metu sugautas žuvis.

Prieš ankstesnius bandymus įteisinti tokį verslininkų „brakonieriavimą“ stojo į kovą žvejai mėgėjai su žinomu dainininku Marijonu Mikutavičiumi priešaky. Tuomet jie apgynė ir žuvis, ir savo kaip žvejų mėgėjų interesus.

2016 m. pradžioje vykusiame Kaimo reikalų komiteto, Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos, Aplinkos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos specialistų ir žvejų bendrame posėdyje buvo nepritarta „verslinio brakonieriavimo“ įteisinimui.

Tačiau iš naujo teikiamas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas jau artimiausiu metu bus svarstomas Seimo posėdyje.

Priėmus šią pataisą, žvejams bus leidžiama realizuoti „iki 10 proc. nuo bendro žvejybos laimikio atsitiktinai sužvejotų tų rūšių žuvų, kurių žvejyba yra draudžiama arba tuo metu draudžiama“. Per metus Kuršių mariose vidutiniškai sugaunama apie 1 000 tonų įvairių žuvų.

Taikant siūlomą įstatymo pataisą, bus galima sugauti ir realizuoti apie 100 tonų draudžiamų gaudyti žuvų, tai yra visas į žvejybos įrankius pakliuvusias lašišas, šlakius ir kitas saugomas žuvis. Tokiu būdu žvejai nebus suinteresuoti paleisti gyvybingas į tinklus pakliuvusias saugomas žuvis, specialiai ieškos vietų ir būdų jas masiškai gaudyti.

Tai reiškia, jog ne vieną dešimtį milijonų eurų valstybei kainavę lašišų atkūrimo ir apsaugos darbai buvo daromi tik tam, kad kelios įmonės visą atkurtą lašišų populiaciją galėtų sugaudyti savo tinklais.

Nepaisant to, jog lašiša – nuo seniausių laikų viena iš labiausiai vertinamų žuvų mūsų upėse ir Baltijos jūroje, jos ištekliai Lietuvoje XX a. 8-ajame dešimtmetyje labai sumažėjo ir lašiša buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Didžiausia grėsme lašišų populiacijai tapo praktiškai nežabojamas brakonieriavimas, užtvankų statyba ir smarkiai padidėjusi vidaus vandenų tarša.

Susirūpinta ne tik šių vadinamųjų karališkų žuvų didesne apsauga, bet ir išteklių atkūrimu. Kasmet į šalies upes paleidžiama tūkstančiai lašišinių žuvų.

Sustiprinta kova su brakonieriavimu, padidintos baudos, uždrausta laisva prekyba tinklais, įkurta aplinkosauginė, visą parą veikianti, dispečerinė, naudojamos modernios priemonės ir kiti veiksniai, ženkliai sustiprino kovą su brakonieriais.

Priėmus šias įstatymo pataisas reiktų uždaryti Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos skyriaus Žeimenos poskyrį, užsiimantį lašišų populiacijos atkūrimu, nes tolimesnis lašišų populiacijos atkūrimas valstybėje bus tik beprasmis darbas ir lėšų naudojimas.

Tą patį reikės daryti ir su lašišinių žuvų apsauga. O visus tuos valstybės sutaupytus milijonus eurų tiesiog paskirstyti keliolikai žvejų verslininkų įmonių.

Šios žuvys kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes.
Didžiausia nerštaviečių nepasiekianti lašišų dalis užstringa žvejų verslininkų tinkluose.

Nepaisant to, jog verslinė lašišų ir šlakių žvejyba Lietuvos vidaus vandens telkiniuose draudžiama jau keletą dešimtmečių, šios žuvys sugaunamos kaip šalutinis laimikis žvejojant karšius, sterkus ir kitas Kuršių marių žuvis. Lašišos įtrauktos į Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Direktyva) II ir V priedus.

Vadovaujantis Direktyvos nuostatomis tarp tokių priemonių rekomenduojama drausti pirkti, parduoti, siūlyti pirkti, laikyti ar transportuoti pardavimo tikslais tokias rūšis.

Šis ribojimas Lietuvoje įtvirtintas tiek mėgėjų žvejybos, tiek verslinės žvejybos metu sugautų lašišų ir šlakių prekybai. Draudimas parduoti šalutinį laimikį yra visuotinai pripažinta, efektyvi žuvų išteklių apsaugos priemonė.

Aplinkos ministerija ne kartą siūlė uždrausti verslinę žvejybą pagrindinėse saugomų rūšių žuvų migracijos ir jų jauniklių mitybos akvatorijose Baltijos jūroje – 3 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų ir 300 m atstumu nuo kranto Baltijos jūros priekrantėje, tačiau LR Seime šis pasiūlymas buvo atmestas.

Pagal mokslininkų rekomendacijas ir tyrimų išvadas, lašišinių žuvų migracijos metu, verslinė žūklė ir tam tikri žvejybiniai įrankiai bei jų naudojimas ribojami, tačiau lašišų priegaudos išvengti vis tiek nepavyksta. Paprastai visa lašišinių žuvų priegauda „būna negyvybinga“, o tai reiškia, kad, realiai, nei viena pagauta lašiša, iš tinklo, atgal į vandenį, tęsti savo gyvenimo kelionės, nepaleidžiama.

Šiuo metu Seime svarstomo Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektu ir norima įteisinti nuostatą leidžiančią prekiauti Kuršių mariose sugautomis lašišomis. Vienareikšmiai, tai paskatintų žvejus verslininkus specialiai gaudyti lašišas ir intensyvinti jų žvejybą, ko pasekmė – grėsmė ne tik neršti atplaukiančioms lašišoms, bet ir visai jų populiacijai.

Puikiai suvokdami šias grėsmes, artėjant rinkimams, kai kurie Kaimo reikalų komiteto nariai desperatiškai bandys šią nuostatą perkelti į įstatymo projektą, ir taip užsidirbti kelis rinkėjų balsus. Tačiau tikiu, jog nepaisant politinių ir partinių skirtumų, sveikas protas ir blaivus požiūris į Lietuvos gamtą nugalės.