Sekminės Žemaičių Naumiestyje - žydėjimo, vešėjimo ir santarvės laikas

Čia pat, centrinėje miestelio aikštėje, žmonės buvo vaišinami piemenėlių kiaušiniene, kurią kepė Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbuotojos, ir vafliniais blynais. Vaikučius viliojo batutas ir saldumynai. Buvo ir dar viena pramoga, kurią dovanojo seniūnas, - visi norintieji galėjo pasivėžinti arklio traukiamu vežimaičiu.

Tądien nuo pat ryto Žemaičių Naumiesčio mokyklos darželio mokiniai, vadovaujami mokytojų, puošė miestelio erdves beržų šakelėmis.

Beje, Sekminių šventė prasidėjo jau gegužės 12-ąją. Tą dieną seniūnijos gyventojai buvo pakviesti dalyvauti edukaciniame užsiėmime „Agrariniai Sekminių papročiai“ su Degučių kaimo folkloro kolektyvu „Pilute“ kalvio sodyboje.

Kas yra Sekminės? Pavasariui baigiantis po didžiųjų darbų visuomet ateina trumpas atokvėpis. Javai ir daržovės pasėti, o šienapjūtė dar neprasidėjusi.

Miškas jau žalias ir pievose geltonuoja kiaulpienės. Galima rūgštyniauti, galima dilgėliauti, ir gyvuliams ne badas. Pakilo miežiai ir avižos. Rugiai išplaukėjo. Tuoj žydės. Čia pat vasara. Ir smagu, ir baugu: ar neužpuls javų rūdys ir amaras, o bandą – vilkai. Ir ligos, ar nepakenks piktavaliai žmonės? Ir eina iš kartos į kartą pamokymai, gyvu pavyzdžiu rodoma, kaip tinkamu elgesiu, gerumu ir dosnumu išsaugoti namų laimę.

50-ąją dieną po Velykų Sekminėmis baigiasi Velykų laikas. Kadaise abi šios šventės buvo vienodai svarbios ir net panašios. Joms margučių pasimargindavo. Abi po tris ar keturias dienas švęsdavo, paskutiniąją dieną labai darbų vengdavo. Ją Ledų diena vadindavo. Sakoma – nuo Sekminių vanduo jau švęstas ir visur be pavojaus galima maudytis.

Apie tai bei kitokius džiaugsmingus dalykus naumiestiškiams kalbėjo ir seniūnas Jonas Budreckas: „Pirmiausia, ką noriu pasakyti, visi laukėme Sekminių lietaus. Šiemet, kaip niekada, to lietaus gavome gausiai. Jis šiek tiek sugadino Sekminių šventę, bet tranki muzika, linksmi veidai rodo, kad šventė vyksta. Tai didelė bei nuostabi šventė ir katalikų pasaulyje, ir žemdirbiškajame pasaulyje. Tai žemės garbinimo šventė, ir matote, koks šiandien išaušo nuostabus rytas, kiek daug žalumos, todėl verta pasidžiaugti nuostabia gamta. Sekminės taip pat asocijuojasi su piemenėlių švente, nors tą prasmę jie yra praradę, dabar jau yra elektriniai piemenys. Bet ganiavos tradicijos tebėra, dar ir šiandien mačiau vainikuotų karvių – tad tradicijos neišblėsta, tęsiasi... Manau, kad po šito lietaus derlius bus labai geras, bus kuo pasidžiaugti“.

Šventės dalyvius taip pat sveikino Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktorius Liudvikas Genys: „Sekminės – žemdirbių šventė, bet juk mes visi esame nuo žagrės, kas pirmoji karta, kas kita... Linkiu visiems ūkininkams ir ūkininkaujantiems bei visiems žemę dirbantiems gerų derlių, tokių, kad mums nereikėtų važiuoti kažkur už sienos ir ten pirkti pigesnių produktų. Šie metai – Šeimos metai, o visko pagrindas yra šeima. Noriu pasidžiaugti šeimomis, kurios yra gausios, sėkmingai augina savo vaikus, kad jie sėkmingai mokosi, baigia mūsų gimnaziją... Aišku, gaila, kad jie išeina, nebegrįžta, bet yra kaip yra... Tikėkimės, kad šiemet bus ir derliai gausūs, ir jauni žmonės sugrįš į kaimą, šeimose padaugės vaikų. Linkiu santarvės jūsų šeimose“.

Miestelio aikštėje šalia kiaušinienės ir vaflinių blynų kepėjų sutikome ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijos mokytoją Virginiją Rupainienę, vadovaujančią krikščioniškojo jaunimo grupei, kuri ruošiasi vykti į Pasaulio jaunimo dienas, liepos mėnesį rengiamas Krokuvoje. Dabar renkamos lėšos, kad būtų galima sumokėti gana nepigų dalyvio mokestį – po 200 eurų. Atsidėkodama už aukojamus pinigėlius V. Rupainienė Sekminių šventės dalyvius vaišino saldžiu „skruzdėlynu“, dovanojo šventus paveikslėlius.

Deja, negalime sakyti, kad į šią šventę susirinko daug naumiestiškių. Kultūros centro salė buvo apytuštė, lauke prie kepamos kiaušinienės ir vaflinių blynų vaikštinėjo tik keliolika naumiestiškių. Keletas „Šilokarčemos|“ pakalbintų atėjusiųjų į šventę sakė, jog tokie renginiai yra reikalingi, kad jie lankosi visose miestelyje rengiamose šventėse. Bet, matyt, tie, kurie pasiliko namuose, yra kitokios nuomonės.