Šyšos upės vaga nevaloma - po vandeniu atsidūrė šimtai hektarų pasėlių

Kartu su Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariu Antanu Kubaičiu nuvykome pas ūkininką J. Bartkų. Jis parodė 100 hektarų dydžio javų lauką, esantį šalia Šyšos upės Kalnujų kaime, Žemaičių Naumiesčio seniūnijos teritorijoje.

Šį pavasarį J. Bartkus ten pasėjo vasarinius kviečius. Javai jau gražiai sužaliavę, tik maždaug dešimtadalį jo ploto apsėmę vandenys.

„Žiūrėkite, Šyša nebepriima vandens ir per vidurį javų lauko, žemiausioje vietoje, darosi naują intaką, - rodė mums J. Bartkus. – Kiek prašiau, maldavau rajono valdžios, kad išvalytų Šyšos vagą... Dabar jos jau beveik nebėra. Atvažiavęs už melioracijos įrenginių priežiūrą anais metais buvęs atsakingas Savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Budvytis (dabar – šio skyriaus vedėjas, - aut. pastaba) stengėsi, norėjo kažką padaryti, bet kas iš to, kad jis neturi galimybių. Pradėjome daryti to lauko drenažo rekonstrukciją, tai atvykę valdžios atstovai ėmė piktintis: „Kas jums leido į Šyšą suleisti drenažus?“. Savo jėgomis, kiek galėjome, kasėme, klojome papildomus vamzdžius, bet vis tiek ši sistema nepajėgia nutraukti tokius didelius kiekius vandens“.

Ūkininkas apgailestavo, kad tose vietose, kur dabar telkšo vanduo, derliaus jau nebebus. Šis laukas apsemiamas jau ne pirmą kartą. Kiekvienais metais, kai tik lietus stipriau palyja, taip ir apsemia.

„Skambinau į Savivaldybę, liepė atvažiuoti, parašyti prašymą, dalį nuostolių žadėjo kompensuoti, jeigu jau taip atsitiko, - nepraranda vilties J. Bartkus. – Nespėjau nė apdrausti pasėlių, be to, draudimas gana brangiai kainuoja. Kitur, įlomėlėse, javų dar net nepasėjau, nes ten šlapia, traktoriumi neįmanoma įvažiuoti“.

Ūkininkas piktinosi, jog tik prieš rinkimus politikai yra geri, dalija net neįgyvendinamus pažadus, kad tik už juos žmonės balsuotų. „O kai reikia paskui žmogui kuo nors padėti, nieko iš jų nebegausi. Kiek kartų skambinau į Žemės ūkio ministeriją, tai davė vos ne dešimt telefono numerių, bet visi atsisako spręsti šią problemą. Vienas valdininkas patarė išmirkusius plotus iš naujo atsėti... Bet juk dabar jau per vėlu tai daryti, dar gi ir vanduo ten tebetelkšo“, - piktinosi J. Bartkus.

Savivaldybės tarybos narys A. Kubaitis sakė, kad reikėtų išvalyti Šyšos upės vagą, bet tai sunkiai įgyvendinamas atvejis. Pasak jo, net krūmų šalia upės vagos aplinkosaugininkai neleidžia kirsti, bet vis dėlto būtina parengti šitų darbų projektą, padėti ūkininkui. „Šimtai javų hektarų apsemti, tuoj ir duonos nebeliks, jeigu mes taip tvarkysimės. Bandysiu Savivaldybėje prašyti, kad pagaliau kaip nors būtų sprendžiama ši problema“, - pasakojo A. Kubaitis.

Beje, šalia Šyšos yra apsemti ir kitų ūkininkų javų laukai, tik jie pagalbos iš nieko neprašo, nes žino, kad nieko negaus...

Tai „Šilokarčemai“ patvirtino ir Kaimo reikalų skyriaus vedėjas P. Budvytis. Jis sakė, kad Šyšos upės vagai valyti turi būti naudojamos ne melioracijos, o aplinkosauginės lėšos. Savivaldybėje anksčiau būdavo Kaimo rėmimo fondas, bet dabar jo nebėra. Vienintelis būdas ūkininkams išvengti nuostolių – pasėlių draudimas, o J. Bartkus to nepadarė.

Savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Pranas Sirtautas „Šilokarčemai“ teigė, kad Šyšos upė yra valstybės nuosavybė, o jeigu trukdoma ūkininkauti, jos vagos valymu turėtų pasirūpinti Žemės ūkio ministerija.