Riešo skausmas po sunkaus darbo gali perspėti apie rimtą ligą

– Riešo kanalo sindromas – viena iš daugelio ir pati dažniausia iš tunelinių nervų užspaudimo ligų. Neįtikėtiną jos dažnumą lemia tai, kad plaštaka yra darbo įrankis, kuriam tenka didžiulis krūvis. Plaštakos anatominė sandara lemia šią ligą. Riešo kanalo sindromas – geriau žinoma liga nei kitos Tema labai aktuali, nes daugelis ligų panašios, dėl to diagnozuojant šią ligą dažnai daroma klaidų.

– Gydytojai dažnai sako, kad žmogus turėtų atkreipti dėmesį į pakitusius pojūčius, atsiradusius nepatogumus ar skausmą. Teko girdėti, kad, daug dirbant kompiuteriu, skauda riešą. Ar gali būti, kad tai ir bus riešo kanalo sindromas?

– Kaltinti kompiuterio klaviatūrą būtų neteisinga. Tada, kai prieš keliasdešimt metų atsirado ir sparčiai paplito kompiuteriai, bandyta įrodyti ryšį tarp riešo kanalo sindromo ir naudojimosi kompiuteriu. [...] Riešo kanalo sindromą sukelia didelis fizinis krūvis, o ne toks lengvas ir monotoniškas krūvis, kaip dirbant kompiuteriu. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti kitas ligas, bet ne riešo kanalo sindromą.

Riešo kanalo sindromas susijęs su sausgyslių problemomis. Tame kanale yra devynios visų pirštų lenkiamosios sausgyslės, kurioms tenka visas krūvis. Staigus, netikėtas pervarginimas sukelia sausgyslių dangalų paburkimą, dėl kurio sausgyslės užima daugiau vietos ir netelpa kanale. Be to, kanalu praeina nervas, kuris, paburkus sausgyslėms, spaudžiamas.

Kita paburkimo priežastis – hormoninė. Paburkimas gali kilti, pavyzdžiui, nėštumo, dar dažniau – menopauzės, laikotarpiu. Dėl šios priežasties moterims riešo kanalo sindromas pasireiškia šešis kartus dažniau nei vyrams, nors pastariesiems dažnai tenka žymiai didesnis fizinis krūvis. [...]

Nykščio kanalo sindromui būdingas tirpimas. Jis stiprėja visose statinėse pozicijose, kai nejuda pirštai, ranka. Nebūtina laikyti storą knygą, užtenka laikyti laikraštį ar susidėjus rankas žiūrėti televizorių, kad pradėtų tirpti rankos. Kažką suspaudus, pavyzdžiui, vairą (ypač – dviračio vairą, nes tam reikia jėgos) sausgyslės prispaudžia nervą, todėl tirpimas didėja. Ligai būdinga tokia eiga.

Kitas svarbus, šiai ligai būdingas bruožas yra naktiniai skausmai. Juos galima paaiškinti tuo, kad tuo metu rankos nejudinamos. Miegojimas – pati ilgiausia statinė pozicija. Tuo metu nevyksta judėjimas ir dėl to sutrinka kraujo apytaka užspaustame riešo segmente. Žmogų pažadina išeminis skausmas. Tada žmogus daro viską, kad kuo greičiau į ranką pritekėtų kraujo – ją purto, daužo, judina pirštus, keliasi iš lovos (kad plaštaka atsidurtų žemiau), mojuoja. Šią problemą tokiu pasąmoniniu būdu sprendžia tūkstančiai žmonių. Apie tai girdėdamas iš karto žinai diagnozę.

– Žmonės dažnai užsiima savigyda ir nesikreipia į gydytoją iš karto. Vienas iš būdų, kaip gydyti skaudančią ranką, yra jos imobilizavimas nakčiai.

– Į šią priemonę visada žiūrėjau labai skeptiškai, kaip į medicinos industrijos komerciją. Toji imobilizacija negydo ligos, nesprendžia problemos, nes tikroji problema yra sausgyslių uždegimas. Imobilizacija apsaugo nuo riešo užlenkimo. Dažnas miega sulenkęs rankytes. Tokia padėtis – sulenktas riešas – susiaurina kanalus ir pagreitina aptirpimą, bet tai nėra sprendimas.

Siūlymas imobilizuoti ranką atėjo iš JAV, kuriose gyvena daugybė žmonių. Jeigu bent daliai sergančiųjų parduosi įtvarą, tai bus labai didelis verslas. Tokį gydymo būdą bandyta populiarinti ir Lietuvoje. Turiu nemažai patirties dirbant su šia liga, todėl galiu pasakyti, kad imobilizavimas nėra sprendimas. Jis netgi gali atitolinti sprendimą.

– Ką daryti, jei pradėjo tirpti rankos?

– Gydymas gali būti ir konservatyvus, ir chirurginis. Svarbu sugebėti atsirinkti, kada konservatyvus gydymas gali padėti, o kada jau reikia chirurgijos. Aiškios ribos nėra, bet padeda mūsų supratimas, kas kaltas dėl ligos, koks susirgimo mechanizmas.

Mūsų įsitikinimu, ligos priežastis yra sausgyslių uždegimas, todėl jį reikia gydyti. Jei tai prasidėjo ūmai, po pervargimo, dar neilgai trunka, sausgyslių pakitimai gali būti grįžtami. Nuo to padės priešuždegiminės priemonės. Jei žmogus serga metų metus, netgi dešimtmečius, vadinasi, sausgyslių pakitimai yra įsisenėję ir negrįžtami, tad pastangos juos paveikti bus bevaisės. Vien ligos trukmė yra labai svarbus dalykas, lemiantis apsisprendimą.

Kitas dalykas – kiek išreikšta ta liga, kokie jos simptomai, kiek ji gadina žmogui gyvenimą. Įprastai labai paplitęs gydymas leidžiant vaistus, B grupės vitaminus, tačiau tame nematau jokios prasmės, nes tai tiesiog mechaninis užspaudimas. Problema yra ta, kad daug kas iš šios ligos gydymo mėgina pasipelnyti. Čia esama daug verslo.

– Ką daryti, jeigu žmogus tvarkė malkas, ravėjo runkelius ar dirbo kitokį neįprastą darbą ir tada pradėjo jausti ligos simptomus?

– Toks atvejis visiškai įmanomas. Tai rodo, kad kilo gana ūmus sausgyslių uždegimas, kurį tikrai galima paveikti. Tokiu atveju esu ne už gydymą vaistais, bet už lokalų gydymą. Nedidelė problema yra ties riešu, vadinasi, reikia priešuždegiminių tepalų, kompresų, koncentruotų druskos vonelių, kurios mažina tinimą. Visa tai galima daryti namų sąlygomis, tik reikia netingėti tuo užsiimti. Dar būtų galima kelias dienas pagerti priešuždegiminius vaistus. Jeigu šios priemonės nepadeda arba liga įsisenėjusi, turi būti taikomas chirurginis sprendimas.

Operacija yra visiškai paprasta, ji daroma, atliekant vietinę nejautrą, ir trunka tik 10 min. Atlaisvinamas riešo kanalas, perpjaunant raištį. Reikia nepamiršti ir prieš operaciją žmogų informuoti bei perspėti – kanalas neatsitiktinis, tai yra struktūra, kuri reikalinga plaštakai, kad ši išvystytų jėgą, kad lenkiamosios sausgyslės turėtų atramą, o perpjovus raištį, jos netenka atramos. Dėl to ligoniui taikomi konkretūs ir ne kelias dienas trunkantys apribojimai. Laisvai ir be krūvio judinti pirštus galima iškart po operacijos, pavyzdžiui, sėsti prie klaviatūros, valgyti su įrankiais, bet jokiu būdu negalima kilnoti svorių, gręžti skudurų ir daryti kitų, jėgos reikalaujančių, darbų. Itin svarbus laipsniškas grįžimas prie krūvio. Žmogus saugosi mėnesį, negauna krūvio, jei vėliau jis gauna staigų ir didelį krūvį, gali kilti problemų. Laipsniškas grįžimas prie krūvio itin svarbus.

– Rankos pirštai gali tirpti ne tik dėl riešo kanalo sindromo. Kas, jei diagnozė buvo nustatyta neteisingai, operacija atlikta be reikalo ir žmogui nepagerėjo?

– Jei išoperavo ne tai, ką reikėjo, nepagerėjo, apie tai sužinos kaimynai, artimieji. Neigiama informacija tarp pacientų sklinda greitai ir tai diskredituoja patį problemos sprendimą, nes žmonės ima bijoti – žinau, kad reikia operacijos, bet bijau, nes mano bendradarbiui po operacijos buvo blogai. Tokiu požiūriu vadovaujasi daugelis pacientų. Tai yra diagnostikos problema. Bet būna ir techninių klaidų, dėl kurių dalis ligonių irgi bijo būti operuojami.

Nervų užspaudimų būna tikrai painių. Jie nežinomi daugeliui medikų. [...] Žmogus toliau klaidžioja, nes jam ne tas išoperuota.