Šyliškiai ketina Šilutės rajono savivaldybę paduoti į teismą

Patyrė daug nuostolių

Įvažiavus į Šylius telkšo didžiausios balos ant laukų, arimų, pievų. Vietomis tas vanduo surūgęs, susidarę net purvynai. Ne veltui kaimo parduotuvėje, šalia kurios taip pat telkšo dvokianti pelkė, - visa lentyna įvairių guminių batų. „Kažkada palei kelią stovėjo lauko tualetas. Nuvertė jį. Po to jau atsirado baisus potvynis. Namuose esantys rūsiai skęsta. Vandens būna virš metro. Mes nežinom, kodėl taip. Šitiek metų skęstam. Toks baisus potvynis buvo tik šią žiemą, anksčiau jis būdavo laikinas. Viskas susigerdavo, surinktuvas sugerdavo. O kai jis užsikimšo, nieko nebeįmanoma padaryti. Pradėjo viskas smirdėti. Gandrų pilna. Nežinau, ar mums čia pavyks kieno nors priprašyti pagalbos. Kai būna liūtys, būna iš vis baisu. Dabar tokia smarvė, varlės, kurkulai. Taigi čia tragedija“, - pasakojo Alma Gedminienė. Ji kiekvieną rytą atsikėlusi pirmiausia skuba įjungti siurblį, kurio pagalba ištraukia vandenį iš rūsio. Tą patį daro ir kiti Upelės, Lauko gatvių gyventojai. Šyliškė daug nuostolio dėl tokių potvynių patyrė. Net namą šildanti krosnis sugedo, viskas surūdijo nuo rūsyje telkšančio vandens.

Kaimynystėje gyvenantis Stanislovas Kužmarskis sakė, kad jam gėda, nes dėl potvynio negali laiku atlikti pavasario darbų. Tik dabar jis pradėjo sėjos darbus. Vyras taip pat patyrė daug nuostolių – apsemtos daržinės būklė prastėja, o joje dalis šieno tiesiog supuvo. „Jau sakiau kaimynams, kad kaip parke gyvename. Buvau Kaimo reikalų skyriuje, klausiau, ar tvarkys kas nors tą bėdą. Skyriaus vedėjas Povilas Budvytis pasakė, kad nėra lėšų. Jis teigė, kad žino tą problemą. Įvažiuoti į pievą neįmanoma. Jei toliau lis, vėl viskas skęs“, - dėstė S. Kužmarskis.

Petras Ričkus neslėpė, kad potvynio problema jam daug nervų sugadino, nebeketina laukti dar dešimt metų ir toliau tylėti. Vyrai sako, kad jie pasiruošę bet kada pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus, tik neįsivaizduoja, nuo ko reikia pradėti, mat reikalingi specialūs žemėlapiai, kuriuose matytųsi, kur yra atlikti melioracijos darbai.

Danutė Mockienė sakė, kad net savo daržo negali pasodinti, nes viskas užtvinsta, o ką pasodina, supūva.

„Kam mes mokame mokesčius? Kam renkame Seimo narius, jei ir šie negali padėti. Kreipsimės į teismą, kad Savivaldybė atsakytų už mūsų patiriamus nuostolius, kad juos padengtų“, - kaip vienas tikino gyventojai.

Nesulaukia realios pagalbos

Kreipėsi gyventojai ne tik į Gardamo seniūną Tomą Balčytį, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo narį Remigijų Žemaitaitį, tačiau anot pašnekovų, realios pagalbos taip ir nesulaukė.

Gardamo seniūnas T. Balčytis neslėpė – dėl gyventojų išsakytos problemos nepatogumų patiria ir seniūnija, mat negali nušienauti žolės. „Šiemet ta problema atsirado. Gyventojai sakydavo, kad užpila rūsius ir anksčiau. Bet taip, kaip dabar yra, pasidarė tik nuo šios žiemos. Kodėl taip yra, reikia klausti specialistų. Neaišku, gal patys žmonės piktybiškai kenkia, gal medžiai užaugo... Matyt užsikišo rinktuvai ir nebetraukia to vandens, todėl jis kyla į viršų. Turėjau įvykį Gardame. Buvo įrengiamas apšvietimas. Patvino vienos moteriškės rūsys. Kiek ji mus kankino, ko ji tik nedarė. Vėliau išsiaiškinome, kad vienas gardamiškis leidžia srutas į melioracijos drenažo sistemą. Dėl to ir patvino tas rūsys. Taip gali būti ir čia. Žmonės neištraukia savo nuotekų duobių. Jos kažkur yra suvestos, sujungtos. Tai turėtų pasižiūrėti melioratoriai. Manau, kad ir tai prisideda. Negaliu to garantuoti, bet galvoju, kad gali taip būti“, -  kalbėjo T. Balčytis. Jis teigė, kad šią problemą turi išspręsti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyrius. Tai jis sakė ir gyventojams. Dar žiemą patarė į skyrių kreiptis su raštišku prašymu.

Seniūnija neturi galimybių atlikti melioracijos darbų  – tam nėra skirta lėšų ir čia nedirba reikalingi specialistai, kurie turėtų šiai problemai pašalinti reikalingų žinių.

Lietuvos Respublikos Seimo narys R.Žemaitaitis teigė, kad problemai spręsti lėšos tikrai bus skirtos kitais metais. O neina kaimo gyventojams palengvinti gyvenimų anksčiau? „Jei būtų kreipęsi oficialiai anksčiau – prieš metus ar du, jau būtų gaunamas per melioracijas papildomas finansavimas. Kitais metais problema bus sutvarkyta. Yra konkretus projektas, reikalingas papildomas finansavimas. Dabar biudžetas patvirtintas, pinigai paskirti. Neįmanoma. Kad savivaldybė skirtų lėšų? Gal ir gali, bet klausimas ar jie rezerve turi biudžetininkių pinigų ir kitais metais iš melioracijos fondo atgaus tuos pinigus“, - dėstė politikas.

Nėra finansavimo

Kaip seniūnas patarė, taip šyliškiai ir padarė. Sausio mėnesį su raštišku prašymu kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrių. Sulaukė atsakymo, o jis buvo toks: „Informuojame, kad jūsų prašymas užregistruotas 2016 01 26 ir blogos būklės žemės sklypas, esantis Gardamo seniūnijoje, Šylių kaime, bus įtrauktas į GIS duomenų bazę. Pavasarį bus apžiūrėtas melioracijos įrenginių gedimas. Nustačius, kad gedimo vietoje, žemės sklype, esantys rinktuvai yra 12,5 cm ir didesnio skersmens, pagal galimybes bus imtasi priemonių jį pašalinti, jeigu iš valstybės biudžeto bus gautas pakankamas finansavimas melioracijos darbams.

Melioracijos įrenginiai 10, 7,5 ir 5 cm skersmens pagal Melioracijos įstatymą yra žemės sklypo priklausiniai, ir nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, todėl šių įrenginių gedimus šalina žemės sklypo savininkas savo lėšomis. Valstybinėmis lėšomis galima šalinti tik valstybei priklausančių statinių gedimus, kai rinktuvui yra nuo 12,5 cm skersmens.

Minėto skyriaus vedėjas P. Budvytis teigė, kad Šylių kaimo problema šiemet dar nebus išspręsta, mat nėra tam finansavimo. Melioracijai skirtos lėšos jau panaudotos Laučių, Pagrynių problemoms spręsti. „Patvinsta, nes kažkas yra blogai su drenažo sistemomis. Jos jau susidėvėjusios, laikas jas remontuoti. Tačiau valstybė skyrė 263 tūkstančius eurų metams. O tokius remontus galima daryti už sumą, kuri sudaro apie 20 procentų skirtų lėšų. Jos jau išnaudotos“, - teigė vedėjas.

Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis apie šyliškių problemą išgirdo pirmą kartą iš žurnalistės. Rajono vadovas pažadėjo pasidomėti, kaip būtų galima padėti šio kaimo gyventojams.

Taigi, tikėtina, kad apsemtų sklypų plotai tik didės, o sąžiningai visą gyvenimą dirbę, puoselėjantys savo sodybas žmonės lieka gyventi su šia problema. Taip jau yra – žmogus mokesčiams turi atiduoti paskutinį skatiką, o ištikus bėdai jam pasakoma trumpai: „Kapstykis pats. Nėra lėšų“.